Agnusyte žurnalas

Būk jūra!!!

Šiandien kažkaip labai jau užkabino kažkur perskaityta Tėvo Stanislovo mintis. Dalinuosi:

"Būk jūra. Visada būk. Tebūna tau atleista už paklydimus. Pirmyn, jaunasis žmogau! Kad niekad nenorėtum būti paprastu tvenkiniu, kad netaptum maurais užklotu liūnu, kad netaptum visas pamazgas su savim nešančiu, o vasarą išdžiūstančiu upeliu.

 

Vasara - apsikabinimų metas

Kaip tik vasarą dažniau susitinkame su seniai matytais giminaičiais, draugais, artimaisiais... vestuvėse, krikštynose, įvairiose šventėse...

Todėl apsikabinkime...

Dažniau ir stipriau apsikabinkim...

Savo vaiką, nes vėliau jam gali pritrūkti to stiprumo ir meilės...

Save patį, nes reikia save saugoti ir mylėti...

Medį, kad pasisemtume energijos ir stiprybės...

Apie apelsinus ir obuolius, o iš tiesų apie klausymąsi santykiuose

Labai patiko šis Olgos Saveljevos (vertimas Dalios Lapinienės) tekstas apie tai, kad nebruktume žmonėms to, ko jie nenori, o klausytume jų ir suteiktume tai, ko jie prašo, ko jiems iš tiesų reikia...

"Įsivaizduok, kad tu turi apelsiną.
O man labai reikia obuolio. Na, labai.
Ir į tavo klausimą "Kuo galėčiau tau padėti?", aš galiu atsakyti tiktai taip: "Surask man obuolį".
Bet tu turi savo gyvenimą ir begalę įvairiausių reikalų. Ir kur gi jo dabar ieškoti, to obuolio? Ir kam be reikalo švaistyti laiką paieškoms? Bet visko taip palikti tu negali, juk tu mane myli ir gerbi. Ir apskritai.

Puslapiai

Susiję įrašai