Aha, mieloji, pakliuvai ir tu į laiko pinkles:
Buvai jauna, graži mama, dabar jau senele vadinsies.
Sunku suvokt? Tikiu. Ir aš lig šiol
Suprasti negaliu laiko taisyklių.
Bet kaip bebuvę, SVEIKINU!
***
Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilę,
Kur galėtų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, Jam krykštaujant, vaikišką laimę-
Būkit savo Mažyliui artimiausi draugai!
***
Laimingas žmogus, kada jis turi tikrą draugą.
Laimingas žmogus, kada jis myli ir yra mylimas.
Laimingas žmogus – kiek galima pasakyti šiais žodžiais,
Lai apie save tai sako Laimingas žmogus.
***
O, padaryk, kad grįžtų laikas,
Kai aš tiek naujo dar mačiau,
Kai džiugesio dainas lyg vaikas
Aš dainavau kasdien skardžiau;
Kai žemė jauną grožį savo
Dar gaubė ūkanų šydu,
Kada stebuklą pranašavo
Man pumpurai pirmų žiedų.
Tuomet pasaulio šio gėrybės
Visai nemasino manęs:
Tuomet aš troškau vien teisybės
Ir audžiau aukso svajones.
Grąžink man jėgą įkvėpimo
Ir neapykantos gilios,
Grąžinki meilės man troškimą,
Grąžink jaunystę atgalios!
(J.V.Getė ištrauka iš Fausto Prologo teatre (poeto žodžiai))
***
Gyvenimas – tai neištirtas vandenynas
Jie kiekvienam nepakartojamas ir naujas
Brangus jis tiems kas uosto nesuradę klaidžiot ima
Ir geras tiems kas nuolatos su vėtrom kaujas.
(Lermontovas)
***
Visa tai, kas šiandieną Tave
Ar kankina, ar džiugina, – laikas
Nusineš ir pridengs nežinia,
Kaip voratinkliai draikūs.
(V. Mačernis)
***
Kol aš vyną gurkšnojau, nejučiom pajuodavo dangus.
Pribyrėjo žiedlapių ant rūbų, man pro miegus.
Vaikštinėju apsvaigęs, atsispindi upely mėnulis.
Į lizdus lekia paukščiai, bet čia neateis joks žmogus.
(LI BO, Kinų poezija)
***
Gyvenimas – tai geidžiamas apsigavimas!
O kaip norėčiau padaryti jį bekraštį
Ir juo keliauti, kaip amžinasis piligrimas,
Ir niekad niekur kelio pabaigos nerasti!
Kaip gera jausti viltį, laimę ir paguodą,
Kaip išganinga, jų netekus, laukti ir kentėti!
Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda.
Gyvenimas naktis, bet jos skliautai žvaigždėti.
(V. Mačernis)
***
Prižadinki sielą iš kietojo miego,
Gaivinki ją saulėtais vilties spinduliais.
Tekyla nuo žemės. Ji saulę pamėgo.
Tegul tad skrajoja padangių keliais!
(Salomėja Nėris)