Mamai

Dėkinga Tau, kad pašaukei gyventi
Kad dovanojai saulės šviesą, dangų
Ir šiandien noriu Tau aš nusilenkti
Ir prisiglausti vėl prie Tavo rankų.

Tau noriu viską viską pasakyt
Pasidalinti nemiga per pusę
Žinau, kad lizdo nevalia draskyt
Bet prie Tavęs juk amžinai nebūsi.

Motule, mama, paklajot eime
Į pilką kelią už vaikystės sodo
Sakyk, juk ta pati žolė kieme
Tik savo medžiams jau kitaip atrodo.

Pasiklausykim šnaresio lietaus
Lyg vaikščioja kažkas ir glosto pirštais
Tik šiandien mama, šiandien supratau,
Kad praeitis ne taip lengvai numiršta.

Tu langus drobule balta uždenk
Lai šoks naktis už lango šokį trankų.
Ir leiski prieš Tave man nusilenkt
Ir pabučiuot kiekvieną raukšlę rankų.
(Gražauskaitė)

Proga: 

Susiję įrašai