***

Iš vaikystės ateina Kalėdos.

Paplotėlis, šienelis, Mama.

Verpia tylą naktis atsisėdus,

Kursto krosny ugnelę žiema.

 

Tu, ateik mano angele baltas,

Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.

Kasdienybės pilkos nesugeltas,

Atsistok po vaikystės medžiu.

 

Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų.

Tik ateik iš Kalėdų nakties.

Iš vaikystės per dangų, per gojų

Įsisupęs į skliautą vilties.

(Z. Gaižauskaitė)

Proga: 

Susiję įrašai