***

Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų

Palieski lūpas bučiniu švelniu,

Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas

Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių

Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą

Būt viens kitam ir broliu ir draugu,

Ir iškentėti viską ir suprasti,

Paguost viens kitą, kai labai sunku.

Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,

Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.

Brangusis būkime širdim jauni mes visad,

Kaip žaluma pavasario miškuos.

Susiję įrašai