Meile, nelaiku atsiradai

Meile, nelaiku atsiradai,-
Neturiu tau laiko nei lėšų...
Užrašų knygelėje - seni vardai,
O širdy naujus jausmus nešu.

Meile, viską nutarei pakeist,
Kaip ir dera meilei - iš esmės.
Tiek grožybių man jau prisakei,
Kad netenka praeitis prasmės.

Meile, aš manau nepasiduot,
Atsispirt visiems kerams žadu,
Kai artėja įprastas ruduo,
Tai velniam tiek daug gražių žiedų.

Mano metuos moterų vardai
Ne varpeliais, o šaukšteliais dzingsi...
Meile, nelaiku atsiradai...
Gal, sakau, ir nelaiku pradingsi.
(Jonas Mačiukevičius)

Proga: 

Susiję įrašai