Naminis angelas

Nuo amžių vakare prie stalo dviese
Kaip angelas naminis lempa tvieskia,
Apgaubki angele šviesa švaria
Ir saugoki du žmones vakare.

Diena primargino, nesužiūrėsi
Pavargom mes nuo visokiausių „pa"
Mes nieko nekalbam, mes sėdim dviese
Pačia sunkiausia šnekamės kalba.

Kažkas pakito, būtinai pakito.
Žvaigždynų sandaroj, o gal veiduos.
Gal mudviejų nebėr, bet visados
Du žmonės sėdi vienas priešais kitą.

Visur: Sacharoj, tundroj, tarp griuvėsių
Juk rasis lentgalys, vinis, kurią
Gali sukalt į stalą
Sėdint dviese, kaip šventame paveiksle vakare...
(V. Šimkus)

Proga: 

Susiję įrašai