Stebėkite, nustebkite, Gyvenimą supraskite. Ieškokite, patirkite, Pametę vėl atraskite. Juokaukite, kvatokite, Jei reikia ir paverkite. Pilnais plaučiais kvėpuokite, Gyvenimo nesmerkite. Bandykite ir klyskite, Suklydę vėl kartokite. Išlikite vaikystėje Ir ryžto nestokokite. Suklupę atsikelkite, Paklydę vėl sugrįžkite. Jei reik atsiprašykite, O ir atleist išdrįskite. Laima Petronienė Ant liaunų šakų sutūpę, Linkim niekad nepasenti, daug sėkmės, sveikatos užgyventi! Šviesią ateitį matyti… Dar galėtume pratęsti, bet labai jau norim švęsti! Tėti, tėti, būk šalia, Pasakyti tau „myliu“ Kai bus liūdna tau kada, Šiandien linkime: Mažo stebuklo, kai žvelgi į užmiegančią jūrą ir jauti palaimą, girdi žuvėdrų krykštavimą ir jauti galią pakilt su jom kartu, pažvelgt iš aukštai į vaivorykštę, rūką, miškus. Gali leistis į nepakartojamą kelionę, kur surastum naujų, kartu ir paprastų stebuklų. Lai tavo dienose gerumo sodai žydi, Lai sninga obelys baltais žiedais, Lai tavo laimę į rytojų lydi švelnus vėjelis upėm ir kalnais. Tegul ruduo išbarsto visą auksą Pasėja džiaugsmo grūdą širdyje, Teguls sparnus tau užaugina paukščio, Kad kiltumei aukštai su jais drauge. Pire metų skaičių vieną dar pridėkim. Juk niekas nepasikeitė, tiesa? Tikslai tie patys ir tie patys siekiai. Draugai tie patys tik nauja pradžia Į kalendorių suguldys iš lėto Naujas datas, gal būt naujus vardus. o šiandien švęskime kas jau turėta Ir už teisingus ateities planus. Pažiūrėk- ten aukštai Vėjas pūtęs nurims, Kur bebūtum dabar V. Stakėnas Kaip uogienė kvapni, Gimtadienis – tai dienų žiedas,Sveikinimai
Pumpurai pavasariu pragydo –
Sveikina gyvenimą –
Tą pilką mūsų būtį…
Čiulba žiedas, širdyje pražydęs: –
Būk pasveikintas,
Prisikėlimo –
Amžino stebuklo –
Ryte!
Tėti tėti – visada.
Apkabink, kai man sunku,
Nuramink, kai aš liūdžiu.
Man taip lengva ir smagu.
Žaisti su tavim patinka
Krėsti pokštus mums taip linksma.
Būsiu prie tavęs šalia,
Ir žinok, kad tu brangus,
Mylimiausias man žmogus!
Žiū, žvaigždė įsižiebs.
Ir kurtieji išgirs,
Ir akli praregės.
Gyvulėliai kalbės,
Sidabrinė žuvis
Žvelgs iš eketės.
Pasibaigs – prasidės
Paslapčių paslaptis
Nuo Kalėdų žvaigždės.
Kaip megztinis šilta,
Kaip sapnas saldi
ir kaip pūkas balta.
Šventė ta, kurioje,
Bus laimingi visi
Ir kiekvienas suras
Po stebuklą širdy.
Laukiam jos nekantriai
Dideli ir maži,
Kai ateis, pasibels
Ir nudžiugsim visi
Ir atneš dovanų
Tai ko laukei labai,
Apsigaubs jaukumu
Ir širdis ir namai…
Tebūna laukiamas ir mielas.
Tegul kasdien Tau šypsosi likimas,
Dienos garsėja prasmingais darbais,
Širdis tiktai džiaugsmo gėles skina,
Puošias gerumo ir laimės žiedais.