Per baltas pasakas Linkiu kažko nepaprasto ir stebuklingo, krentančio tiesiai į ranklas, saulės ir sniego, verčiančių šypsotis, begalinės laimės ir meilės! Su sventėmis! Neskubėk prieš Kalėdas į parduotuves, o leisk ant Tavo peties nutūpti snaigei ir įdėmiai ją apžiūrėk – ji tokia vienintelė. Prieš apkarstant eglutę blizgučiais, atsistok prie jos, užsimerk ir įkvėpk jos stebuklingo aromato. Taip kvepia tik Tavo Kalėdų eglutė… Prieš linkėdamas ko nors savo draugui, gerai pagalvok, ko jam IŠ TIKRŲJŲ reikia ir pasistenk bent dalelę to padovanoti… Ir tuomet pamatysi, jog Kalėdos – iš tiesų stebuklų metas. Dovanokime vieni kitiems stebuklą… Tegul apglėbia tie, kurių lauki … Tegul išgirsta tie, kuriuos myli … Brangiom akimirkom ir išsipildančiom svajonėm tebūna dosnios šios nuostabios šventės. Baigiasi metai … Sustojam, atsisukam atgal ir matom, kiek dar liko nepadaryta … Laimingų Naujųjų metų! Lai nepristinga laiko meilei, laiko poilsiui, laiko kilniems tikslams, laiko geriems draugams … Ar atmenat spalvų spindėjimą Kalėdinėj eglutėj? Šerkšnas plaukus gijom jau dabina, Širdies gerumą pagarba matuojam,Sveikinimai
Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę.
Į bažnyčią tvins žmonės – pritvins kaip vandens.
Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras
Pernakt … ir išvargintą žemę padengs.
– Žemė, sąnarius tavo nevalioj ištasė …
Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti,
Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tąsyk,
Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti.
į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias
Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt.
Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios –
Mes galėsim kelt ir panešti dar daug.
Užgimimas atžengia į žemę ir taikos
žmogaus iškamuoto pažaist likimu –
žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką.
Regis didelę laimę parneš į namus.
Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim,
Pakartėlėj , Dievulis ant šieno šypsosis.
O snaigės ! Jūs krisite tyros ir krisit.
Idant būtų skaistybės daugiau ir šviesos.
Tegul svajonių nepritrūksta … Burtai, svajonės ir siekiai išsipildo…
Mylėti. Draugauti. Juoktis. Suprasti. Padėti. Užjausti. Svajoti. Pasveikti. Šypsotis. Tikėti. Gyventi.
Linkime tai patirti kasdien ir dovanoti kitiems.
Su Šv. Kalėdom!
O laikas – kaip pro pirštus byrantis smėlis – čia jo daug, o žiūrėk jau visai nėra …
Lai nepristinga laiko padaryti darbą, paspausti bičiuliui ranką ….
Lai nepristinga laiko įvertinti klaidas, paguosti verkiantį, pabučiuoti mylimą ….
Gražių Kalėdų!
Ir kaspinų vaivorykštes ant dovanų dėžučių?
Kalėdų pasakas su gyvulėliais,
Prabilusiais žmogaus balsu…
Uždekit eglutės užgesusią žvakę
Ir viltį, ir džiaugsmą į maldą sudėtą,
Kad vėl nuostabioji vaikystės plaštakė
Kalėdų varpais ir giesmėm suplazdėtų…
Nuo sunkių darbų nesulinkai.
Nors seniai savus vaikus auginom,
Bet šalia Tavęs mes – vėl vaikai.
Linkime, Mamyte, Tau ilgiausių metų!
Mums lengviau pasaulyje gyvent,
Kai į Tavo jautrią, gerą širdį
Galim kaip vaikystėj pasibelst.
Ilgumą kelio – nuveiktais darbais.
Ir tik trumpai akimirkai sustojam,
Nes jubiliejus greit praeis.
Ir liks gyvenimas, tik sykį duotas,
Ir viens už kitą svarbesni darbai.
