Tegul ši šventė padovanos Tau džiaugsmą, Kiekviename rasos lašė atrask save Tad džiaukimės vieni kitais dažniau, Kartais laimė būna paprasta, sudėtinga ji – kol nerasta. Maži dalykai, miela ponia, Gyvenimo pataiso skonį! Kava iš ryto daug skanesnė, kartu su muzika gera. Ant lango kaktusai pražysta, Paskambink mamai ta proga! Ištrūkusią iš palto sagą, Skubiai pakeiski raudona… Gal ir nebus labai į toną, bet bus bičiuliams pramoga. Piknikas ant aukščiausio stogo, tiesiog privalomas yra, arba dainuoti karaoke, vidurvasario pilnaty miške. Iškepti kibirą sausainių, ir prilankstyti lėktuvėlių, tada juos išdalint praeiviams, šį rytą gatvė bus pašėlus! Dalykų nusotabių mažų, Kasdieną sau nepagailėki, Gyvenimas yra gražus, tad švęst šiandien nepatingėkim! Lai margučiai bus tvirti ir gražūs, Lai namai gerumą spinduliuos, Lai darbai sėkmingi nuo pat pradžios Jus lydės gyvenimo keliuos! Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui Jūsų širdys sujungtos vienai laimei kurti… Mylėkit vienas kitą iš širdies ir gelbėkit, ir ginkit vienas kitą. Tiktai išėję į gyvenimo kelius, Jūs neužmirškit šito krašto, Kuriame užsiauginote sparnus, kuriame išmokot meilės raštą. Ir neužmirškite Jūs šių žmonių, Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo, Kurie Jums širdį nešė dovanų. Mylėkite viens kitą iš širdies, gelbėkite, ir ginkite viens kitą. Tiktai išėję į gyvenimo kelius, jūs nepamirškite gimtinės, kurioj užsiauginote sparnus, kurioj pažinot meilės raštą. Ir neužmirškit jūs šitų žmonių, kurie jums laimės ir sėkmės linkėjo, kurie jums širdį nešė dovanų ir į svajas įpynė šiltą vėją. Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą, ir drąsiai žengti gyvenimo keliais, sukurti gražų ir saulėtą rytą, su meilės ir ramybės spinduliais. Juk kartais būna ir takai nelygūs, ir apsiniaukęs rudenio dangus, ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs, užtemdo tai, kas buvo taip brangu. Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą, ir gerbsite viens kito troškimus, tai laimė nekviesta ir neprašyta, kasdieną pasibels į judviejų namus. O meilė juk suartina krantus. Ji net didžiausius viesulus nutildo, Tebūna Jūsų židinys jaukus- TAurė jaunystės džiaugsmo prisipildo. Jūs pradedate statyti svajonių pilį – savo šeimyninę laimę. Būkite kantrūs kaip kregždės, darbštūs kaip bitelės, drąsūs ir gražūs kaip per šaltus žiemos pusnynus besistiebiantys snieguolių žiedai. Ir niekada nepamirškite, jog didžiausias turtas yra judviejų meilė ir savitarpio supratimas. Jau nusileido ant žiedų tylos giesmė Baltųjų debesų darnaus orkestro Ir vėl nauja diena, dosnia versme, Tave pavers gyvenimo maestro… Drąsių svajonių ornamentais Dabinki kasdienybės drobę Tada net ir sunkiais momentais Gyvenimo vertė – kaip duonos… Ir mažmožiai stebuklais rodos, O mintys tarsi gardžios uogos Nuo medžio išminties nuskintos, Iš jų dainas draugams supinki Ir švęski, švęski, švęski!!! Jei dienos būtų kvepiantys žiedai, kiek daug medaus širdis turėtų… Medus saldus, užtektume ilgai ir sau, ir draugui, kai padėt reikėtų… Lai Tavo dienos būna kvepiantys žiedai! Tavo gyvenimo prasmė – ruduo… Taip ir klampoja metai po gyvenimo Takus, paženklintus laukimo. Laukimo derliaus, to, kurį Tavi delnai kartų kartoms sodino… tavo gyvenimo prasmė – ruduo…Sveikinimai
Gražiausią puokštę dienų, metų turtingų…
Tegul vargai, kasdieniai rūpesčiai nublanksta
Ir lydi sėkmės žvaigždė stebuklinga!
ir pažiūrėki, kokiso dienos trumpos!
Jos tirpsta tarsi žvaigždės danguje,
ir,rodos, liekam daug ko nepasakę…
tegul dienų tėkmėn prisnigs gerumo,
tebūna lengva eit visais keliais –
stiprybės, laimės ir gerumo.
