Siekdami laimės visad siekit kartu. Linkim daug laimingų metų, Suradę meilę, ją branginkit Laimingi būkite bendruos gyvenimo keliuos, Ant aukšto kalno gėlės pražydo… Te dega jūsų akys, te plaka jūsų širdys, Tespindi Jums laimė kas rytą, Būk tiesa, kad tavim tikėtų, Vaikystė – tai margas drugelis, Dovanoju Tau vaikystės pasaką, Sveikinimai
Gyvenimo vėjams galvų nenuleiskit.
Tik saugokit meilę ir liepsną širdžių.
Rytojun lyg pasakon ženkit.
tiek kiek sunešiojot batų,
kiek taurelių jūs išgėrėt,
alkanų kačių pašėrėt,
tiek kiek bus ir kiek jau buvo,
ko nebuvo, kas pražuvo!
Tegu su metais ji tvirtės
Ji – ne atodūsiai jausmingi
Ne kuždesiai vidur nakties.
Drauge gyvenimą praeinant
Bus visko: vėjų ir speigų
Juk meilė panaši į dainą,
O ją sudėt labai sunku.
Nors ir per kalnus jie vingiuotų.
Nesidairykit atgalios, nors praeitis saldi viliotų.
Ir jei kuris paslys kely, antram tuojau paduokit ranką.
Ir vėl pirmyn, tiktai pirmyn,
Žinokite gyvenime suklysti daug kart tenka.
Būkite laimingi!
Suskambo bokšte vario varpai…
O jūsų širdys vienas kitą pamilo…
Ir mylėkit karštai, amžinai…
Te virpa kūnas, kaip pirmąkart išvydus….
Ir būkit visada vieningi, mylintis, laimingi…
Tešildo vilties spinduliai
Ir skatina drąsiai keliauti
Likimo nubrėžtais takais!
Būk gera, kad tave mylėtų,
Būk ugnim, kad per lietų
Pas tave sušilti galėtų.
Vaikystė – tai sapnas gražus,
Ji lekia kaip lengvas vėjelis
Ir greitai skaičiuoja metus.
Džiugų juoką, laukų žalumą,
Dovanoju viską; – tik ne ašarą,
Tik ne karčią, sūrią ašarą…
