Mano mažytės dienos saule anksti myluotos, Mano pasauliui sparnus nupiešei Tu… Saulė išeis ir pareis. Štai dar pusnys,o šalia linksma žibutė. Verkia vinkšna vėlų vakarą pakriūtėj, Suraizgyti,sumaizgyti tinklai klaidūs, Ant bedugnės liepto siaučiam lyg patrakę. Išsiilgom švento žodžio-"vaike, kelkis"- Tegul saulutės spindulėlių jums niekad nepristinga. Pasakyk tu man, mamyte, kaip gi žydi puikios gėlės, Tu vėl liūdna, brangioji Mama, Mamyte, Tu man pasaulyje brangiausia! Švieti mums kaip saulė ir mokai kitus Dar daug švelnaus anūkų linksmo juoko, Sveikinimai
Tarsi laukų purienos ryto rasa paklotos,
Dar visiškai neilgas mano paties takelis,
Aš lyg lakštutė pilkas mažas mamos paukštelis…
Geromis mintimis visad skatini eiti į priekį…
Apkabini, paglostai galvą… širdis sušyla…
Tik Tu gali atleisti viską… pabarus išbučiuot.. tik Tu gali..
Su Motinos diena!
Amžiai viens kitą pakeis.
Nieko nėra svarbiau
už tavo buvimą.
Už tuos pačius žodžius
(kartoju juos iš pradžių).
Mama, už tavo žiūrėjimą,
už nepravirkimą…
Šypsnį vėlyvo rudens-
šaltinį gyvo vandens.
Už tavo žolynų takus
nieko gailiau nebus.
(Genovaitė Žibikienė)
Linksta keliai ir bučiuojam šaltą žemę.
Leisk prisiglausti ir nors akmeniu čia būti,
Mama,Mama!
Ten Tu raudi,nors regėdavome ramią,
Kai pradės kalnai ir uolos standžios griūti,
Gelbėk,Mama!
Žengiam,slystam,vejasi žaibai pašėlę.
Kai sunku bus-atsiliepki nors kaip aidas,
Motinėle.
Svaigsta galvos,krisim-užima net amą!-
Te į širdį nenukrypsta tavo akys-
Saugok,Mama!
Klumpam, žengiam,trokštam laimės mūsų žemei.
Te nors kartą baigias liūnai,baigias pelkės-
Laimink,Mama!
Te žemėj nepritrūks gėlių, kad būtumėt laimingos.
kaip saulutė teka rytą, koks gražumas tos saulutės.
Veltui keliasi blakstienos, veltui žiūriu, nėr šviesybės
ir jau visad eis taip dienos, man jau amžina tamsybė.
Dieve noriu saulytėlės, leisk į šviesų laimės namą,
duok nors pusė valandėlės pamatyti savo MAMĄ.
Širdy Tau vėlei neramu.
Galbūt ir vėl Tau širdį skauda
Dėl savo augančių vaikų.
Neverk, suprantame jau, Mama,
Ką reiškia žodis "nedaryk"
Ir kartais, kaip sunku bebūtų,
Tu skausmo ašarą nuryk.
Dėkojam Tau, brangioji Mama,
Už tai, kad Tu buvai griežta,
Kad viską mums seniai atleidai
Ir dar už tai, kad Tu – Mama.
Mamyte, ką aš be tavęs daryčiau?
Mamyte, tu esi pati švelniausia!
Tavo akys švyti kaip saulės spindulėliai,
O Tavosios rankos geros, švelnios ir auksinės,
Tavo veidelis visada nekaltas ir kupinas gerumo…
Pilkoj kasdienybėj atrasti džiaugsmus.
Už Tavo gerumą mes prašom lemties
Vaivorykščių tiltą į laimę nutiest.
Daug, daug sveikatos, laimės, ištvermės
Tau linkim ir ateiname švelnumo pasimokyt
Ir žiedus dovanojam iš širdies.
