Rieda saulytė takučiu su torčiuku ant pečių, Su atbundančiu pavasariu, Dienos nutolsta. Moterys trokšta Moterys džiaugsmą Keičiasi žemėj Tu man tokia atrodai: Tu man tokia atrodai: Tu man tokia atrodai: Tu man tokia atrodai: Tu man tokia atrodai: Nuplasnojo vasarėlė žaliasparnė Tegul būna Jūsų keliai šviesūs… Tegul mokyklos rūpestį ir valią, Nuo meilės niekur nepabėgsi, Nuo jos drebės po kojom žemė. Virš debesų pakilsi – saulė Dar tau vaidenas žalias krantas, Nors gyvenimas atskaičiavo 40 vasarų, tai dar nereiškia, kad jis baigėsi. Kiek mirksnių tau gyvent – seniai lemtis atskaitė,Sveikinimai
Štai metukų jau ir du,
Su saulyte eis kartu,
Tad užpūskit žvakutes,
Jos išpildys svajones…
sugrįžtančiais paukščiais
artėja pati gražiausia
pavasario šventė – Velykos.
Tegul į Jūsų namus ateina
švelnus saulės spindulys,
pirmųjų pavasarinių gėlių kvapas,
o kartu su numargintais margučiais
stiprybė, meilė ir džiaugsmas.
Metai nubėga.
Žemėje švinta ir temsta.
Moterys amžiais
Žavios palieka.
Moterys amžiais nesensta!
Grožio ir meilės.
Skamba joms ritmai
Muzikos smagūs,
Moterų garbei
Dainos ir eilės
Ir sukryžiuotos
Riterių špagos.
Nešti mums skuba.
Moterų balsas
Auksu mums skamba.
Moterys myli,
Kūdikius supa
Ir laimingiausiom
Žemėje tampa!
Aušros ir žaros,
Amžiai nugrimzta bedugnėn,
Moterys amžiais
Brangios ir geros
Saugoja židinio ugnį…
(E. Drėgva)
Kaip Diurerio paveiksle – visada vienodai
Protingai ir prasmingai nuodėminga –
Tokia tu man atrodai…
Kaip Rafaelio drobėje, neši vienodai
Ant rankų grūdą – visą žemės svorį –
Tokia tu man atrodai…
Kaip Monos Lizos atvaizdas visus vienodai
Pajuokiantis už jų silpnumą, –
Tokia tu man atrodai…
Kaip Remuaro drobėje, esi vienodai
Nežemiška, aukšta ir žemiškai laiminga,-
Tokia tu man atrodai…
Ir tu tokia esi:
Kas dieną nevienodai
Kilni ir nepasiekiama
Griežtai graži, protinga,
Nežemiška, žemiška,
Aukšta, nuodėminga,
Šviesi.
Kokia ir reikalinga man esi…
Paskui gerves, paskui pempes, paskui garnį.
Rudenėlis, atkeliavęs pro palaukę,
Vaikučius visus mokyklon vėlei šaukia.
Neišblunka pasaulio viltis.
Būkite žvalūs, tiesūs, laimingi…
Nes ant Jūsų pečių – ateitis…
Kaip saulę sugeria širdis,
Nes čia pradžia didžiulio Tavo kelio
Jėga – kuri gyvenimą statys.
Jinai tave visur pavys.
Ją lyg perkūniją ar giesmę,
Lyg potvynį girdėsi vis.
Ji kaip vulkanas prasiverš.
Ir tu jos prigimtį neramią
Pajusi skaudžiai ant savęs.
Tau meilę būtinai primins.
Ir požemio tyliam pasauly
Ji iš tamsos kalbėti ims.
Kur meilės nėr… O aš juokiuos…
Širdis – tas meilės diversantas –
Sekios tave be atvangos…
(A.Baltakis)
Tegu tau niekad nepranyksta noras ko nors išmokti, ką nors padaryti, kur nors pakeliauti, su kuo nors susitikti.
Tegul gyvenimas niekad netampa nuobodybe.
Tad nė vienam iš jų neleisk liūdnai praeiti.
Gyvenimas yra brangiausia ką turi –
Ir jis praeina taip, kaip tu jį pats praleidi.
