Parašyti daug žodžių galėčiau, Tavo vardą kartoju kasdieną Gal pasidalinkim pasaulį. Jūra tau. Bangos man. Meilė – jūra. Aš nieko neprašau. Nuskink man raudoną rožę Meilė, sako, panaši į vasarą, Kai gausi bučinį staiga, kuris bus karštas ir svaigus, Laimingas tas, kas gali šypsotis Po dangum tuo pačiu,Sveikinimai
Bet ne žodžiuose meilė tikra.
Širdis širdį supranta be žodžių
Jeigu myli – suprasi ir tu mane!
Tavo žvilgsnio pamiršti negaliu.
Tavo veidą matau mėnesienoj
Tave vieną pasauly myliu.
Dangus tau. Žvaigždės man. Saulutė tau.
Šiluma man. O gal darom taip?
Visas pasaulis tau. O tu man.
Ji audringa, kai mylėti sunku,
Ji rami, kai mylintys žmonės kartu.
Meilė – gėlė.
Ji žydi, kai meilė gera
Ir nuvysta, kai meilė pikta.
Meilė – saulė.
Ji šypsos, kai sakom "myliu"
Ir pravirksta, kai kenčiam kartu.
Meilė – medis.
Jis auga, kai meilė stiprėja,
Jis džiūsta, kai meilė silpnėja.
Meilė – pasaulis.
Jis gražus, kai mylim,
Ir baisus, kai nekenčiam.
Jis šviesus, kai tikim,
Ir tamsus, kai viltį prarandam.
Nuo mūsų priklauso meilės likimas,
Nes ji – visų žmonių žaidimas.
MYLIU TAVE!
Tik savo norus tau sakau.
Noriu,
Kad šiame margam pasauly būtume kartu.
Tik mes abu.
Nieko daugiau.
Noriu,
Kad mūsų meilės laivas dar toli nuplauktų.
Ir mūsų meilė gražiausiom pasaulio gėlėm apaugtų.
Noriu,
Kad nesustotum.
Nesukluptum kelyje.
Juk aistra dega tavyje.
Neleisk jai užgesti,
Nes be rūpesčio ji gali nuskęsti.
Noriu,
Kad išgirstum mano širdies šauksmus.
Ir mylėtum mane kaip aš myliu tave.
Ir padėk ant mano širdies.
Taip nuplausi, dalį jos rimties.
Prisiglausk šalia.
Pabučiuok švelniai.
Nejučia.
Taip, kad galėčiau svajoti.
Skrajoti danguje.
Taip, kad aistra liepsnotų manyje.
Taip, kad jausčiau tik tave savyje.
Nieko man daugiau nereikia.
Tik tavęs šalia.
Tik tu esi mano gyvenimo gėlė.
Gyvenimo dalia.
Raibstanti žydėjimu laukų.
Prasidėjo mums jinai su ašarom,
Džiaugsmo ašarom tavų akių.
Žodžiai meilei nebereikalingi,
Kiekviena kalba jai per sunki.
Iš akių žinojau – tu laiminga,
Tu ilgiesi, lauki ir tiki.
Tegu sako mums – praeina vasaros,
Meilė ši praeiti negalės.
Niekad tau už džiaugsmo ašaras
Skausmas skruostų ašarom nelies.
Nepasimesk, neišsigąsk, tik pamąstyk, kuris žmogus
Galėtų būti Valentinas, kuris tau meilę begalinę
Norėtų dovanot staiga, nes ji subrendo širdyje.
Ir nieko čia nebepakeisi, tik rinkis be klaidų ir staigiai,
O jeigu apsispręst sunku – dar vieną bučinį siunčiu.
Kai ašaros temdo akis,
Laimingas tas, kas gali kovoti,
Kai plyšta iš skausmo širdis.
Ta pačia lemtimi,
Vienas kito ieškosime,
Rasime,
Lauksime.
Visada – tolimi,
Niekada – svetimi,
Mes kaip paukščiai visvien susišauksime.
