Negaila man, kad meilė žūsta Tavo vardą kartoju, kas dieną, Mane vakaro vėjai išmokė ilgėtis, Kažkur tarp žemės ir dangaus. Jei galėčiau pavirsčiau saule – šviesčiau ir šildyčiau Tave kasdien, Aš turiu širdelę, kuri plaka dėl TAVĘS.. Aš nenoriu visko iškalbėti, Imama 12 mėnesių, nuo jų švariai nuvalomas kartėlis, godumas, baimė. Linkim laimės iš širdies Svajonių ir vilčių naktisSveikinimai
Negaila man, kad skiriasi keliai
Bet gaila man, kad tave mylėjau
O tu tos meilės nesupratai.
Tavo žvilgsnio pamiršti negaliu,
Tavo juoką girdžiu mėnesienoj
Tik tave vieną pasauly myliu!
Mėnulis išmokė liūdnųjų dainų,
Audringas pasaulis išmokė mylėti,
Ir todėl aš tavęs nemylėt negaliu..
Kažkur tarp saulės ir tamsaus mėnulio.
Kažkur tarp paprasto žmogaus.
Yra tas didis žodis meilė.
Ir kiek tas žodis mums brangus?
Ką reiškia pasakyti myliu?
Gal tai tik išmislas klaikus?
O gal jinai atstoja viską?
Kodėl jei myli tai kenti?
Iš kur tiek klausimų tam žmogui kyla?
Iš kur ta širdgėla baisi?
Ji gali pražudyti sielą.
Bet vis tik meilė ji yra!
Tas paprastas, kartu ir didis žodis!
Bet kas nemyli!
Viso to suprast negali!
Jei būčiau vėjas – švelniais savo prisilietimais glamonėčiau Tave visą,
Jei tapčiau maža balta snaige – nutūpčiau ant Tavęs ir amžiams ištirpčiau tavyje.
Aš turiu žvaigždelę, kuri šviečia dėl TAVĘS..
Aš turiu tiek daug, bet neturiu TAVĘS!
Nes paskui, žinau, ateis lengvumas.
Ir nukritusi aštri kančios žvaigždė
Ges be virpesio ūksminguos krūmuos.
Aš nenoriu visko iškalbėti –
Tegu žeidžia žodžiai nesakyti.
Tegu gula ant liūdnos širdies
Kančios akmeniu lyg aštrūs dolomitai.
Aš nenoriu visko iškalbėti –
To, kas gali skaudinti ir gelti,
Nes žinau, nėra jėgos, kuri
Šitą "žvaigždę" vėl dangun įkeltų.
Kiekvienas mėnuo supjaustomas gabalėliais į 30 ar 31 dalį taip, kad atsargų užtektų vieneriems metams.
Kiekviena dalis ruošiama atskirai: viena dalis darbo, dvi – linksmumo bei
jumoro.
Dar pridedami trys šaukštai optimizmo ir vienas arbatinis šaukštelis
tolerancijos, viena dalelė ironijos ir žiupsnelis takto.
Tada visa masė gausiai užpilama meile.
Paruoštas patiekalas papuošiamas mažais dėmesingumo lapeliais ir kasdien
patiekiamas su gera nuotaika ir vienu geros gaivinančios arbatos puodeliu.
Ir sveikatos didelės,
Kantrybės mokant mus,
Kai bus liūdna –
Prisiminkit mus.
Naktis lyg pasaka žvaigždėta,
Kalėdos nejučia ateis
Tarsi stebuklas pažadėtas.
