Geras Tonas Kiekvienam

Sveikinimai

Sveikinimai

  • ***

    Tegul širdys niekad neatšąla,
    Tegul plaka tuo pačiu ritmu,
    Net tada, kai smilkiniuos pabąla,
    Kad užtektų laimės ir jausmų.
    Net tada, kai raukšlės veidus jūsų
    Išvagos skersai ir išilgai,
    Vis kartokit: "Su tavim aš būsiu
    Ir tave mylėsiu amžinai".

  • ***

    Mylėkit vienas kitą tyliai,
    Be priekaištų ir pažadų.
    Mylėkit taip, kaip paukščiai myli
    Apsvaigę nuo gimtų šilų.
    Tegul vienos širdies plakimą
    Kita širdis visad išgirs
    Ir jeigu suvedė likimas
    Tegul jau niekad neiškirs.

  • Pavasaris

    Laukų balandžiai ūbauja pušyse.

    Pavasaris, o Viešpatie, pas mus!

    Atvožęs juodus arimus, žalių raštelių, prirašysi:

    Ir kils giesmė lyg vyturėliai,

    Upelis užaus ir skardens, kad iš numirusio akmens

     

    Kalnelių šypsenoj mums prisikėlei.

    Naktis nusilenkė. Ateina Rytas.

    Ir Tu atgniaužtą delną pradarai:

    Aloe varva pumpurai,

    Grumsteliai nusigandę ritas,

    Ir obels drobule tava vyniojas.

    Tik kas, o Viešpatie, slidžiais

    Takelių mūsų paledžiais

    Skubės Tau apkabint rasotas kojas?

    A. Jasmantas

  • Pavargusiems laukti

    Kodėl Tu stovi už visų, mano Mylimasis, ir jų
    šešėlyje slepies? Jie stumdo Tave, praeina dulkinu keliu ir visiškai Tavęs
    nepaiso. Aš laukiu čia vargingas valandas, dėliodama Tau skirtas dovanas,
    tačiau praeiviai nuolatos ateina ir vieną po kitos gėles pasiima. Mano pintinė
    jau beveik tuščia.

    Praėjo rytmetis, praėjo ir vidudienis. Jau mano
    akys merkias vakaro šešėliuos. Žmonės, eidami namo, pažvelgia į mane ir
    šypsosi, o aš degu iš gėdos. Sėdžiu tartum elgetaujanti mergaitė, ant veido
    užsitraukusi skarelę. Kada jie klausia, ko man reikia, akis nuleidžiu ir nieko
    jiems neatsakau.

    O kaip galiu jiems pasakyti, kad laukiu čia Tavęs,
    kad Tu ateiti pažadėjai. Kaip galiu prabilt iš gėdos, kad skurdas – visas mano
    kraitis. Tačiau širdies gelmėj didžiuojuos tuo skurdu.

    Aš sėdžiu ant žolės, žiūriu į dangų ir svajoju apie
    Tavo atėjimo spindesį – visi žibintai suliepsnoja, auksinės vėliavėlės plazda
    virš Tavojo vežimo, o žmonės prie kelio stovi, iš nuostabos netekę žado,
    matydami, kaip išlipi Tu iš vežimo pakelt manęs iš dulkių ir šalia savęs
    pasisodinti – nuplyšusią mergaitę elgetą, virpančią iš gėdos ir puikybės, kaip
    vijoklį vasaros vėjuje.

    Bet laikas bėga, o Tavo ratų bildesio vis
    negirdėti. Daug eisenų, triukšmingų, šūkaujančių ir puošnių praeina pro mane.
    Nejau tik Tu tylus stovėsi jų šešėlyje? Nejau tik aš viena raudosiu, laukdama
    Tavęs, ir savo širdį alinsiu beprasmiu ilgesiu?

    Rabindranato
    Tagorės malda iš rinkinio „Gitandžali"

  • ***

    Kas pasakė, kad sensta žmogus,

    Jubiliejais metus atskaičiavęs,

    Jubiliejai – mažytės stotelės

    Gražiam ir prasmingam kely…

    Tegul tik vargai nesugrįžta,

    Ateinančios dienos džiaugsmu tepražįsta.

  • ***

    Žvaigždės rodo kelią Seniui,

    Tam, Kalėdas kur gabena,

    Elniai eikliai atšuoliuoja,

    Trys nykštukai trimituoja:

    „Jau Kalėdos, jau Kalėdos"

  • ***

    Miega miškas ir sodas, ir laukas –

    Žiburiuoja tik eglė žalia

    Kai gražiausių švenčių sulauki,

    Gera jaust artimuosius šalia…

  • ***

    Rudens šalna pakąsti viską gali,

    Tik niekada te nepaliečia širdies tavos.

  • ***

    Linkiu, kad visad būtų geri ir gražūs žmonės, kuriuos tu sutiksi, kad visad
    būtų šiltos rankos ir širdys, kurios tavęs lauktų, kad būtų daug dienų, dėl
    kurių norėtųsi gyventi.

  • ***

    Būki stipri savo tikėjime,

    Būki tvirta lemtinguose vingiuose.

    Būk išdidi, būki tvirta,

    Būki gyvenimo savo verta.