Tegu ateina laimė netikėta,
Geru jausmu sušildo.
Ir tai, ko laukta, kuo tikėta,
Tegu šiais metais išsipildo!
Gyvenimas – tai geidžiamas apsigavimas!
O kaip norėčiau padaryti jį bekraštį
Ir juo keliauti, kaip amžinasis piligrimas,
Ir niekad niekur kelio pabaigos nerasti!
Kaip gera jausti viltį, laimę ir paguodą,
Kaip išganinga, jų netekus, laukti ir kentėti!
Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda.
Gyvenimas naktis, bet jos skliautai žvaigždėti.
(V. Mačernis)
Iš balto puodelio
Ir spragsi žvakelė balta,
Išėjo balta diena, (Ramutė Skučaitė)
Tos Kalėdos subaltavo, sužėravo!
Tos Kalėdos – iš aukštai – varpų gaudimas.
Tos Kalėdos – tai mylėti ir atgimti!
(Ramutė Skučaitė)
Sušilkim prie žmogiškumo – Šv. Kalėdų laužo Seni ištirps lyg vandeny,
Tą tyliąją naktį ateina Viltis
Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn,
Metai – kaip paukščiai,
Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus Sveikinimai
Baltas pienelis liejas.
Pro baltą langelį žiūri
Baltai apsisiautęs vėjas,
Ir šviečia balta staltiesėlė.
Dulkėtas pūkutis kampe
Baltą galvelę iškėlė.
Ir nyksta ant sniego pėdos…
Ir sako močiutė sena:
Dar sykį baltuoja Kalėdos!
Šios Kalėdos šiandien mūsų – mano, tavo.
Tos Kalėdos – ir berniukai, ir mergaitės.
Per Kalėdas – kremta šieną asilaitis…
Tos Kalėdos – prie mamos prisiglaudimas.
Per Kalėdas – sidabre paukščiukai žaidžia…
Tuoj Kalėdos – jau matei jų ramią žvaigždę?
Ir Kalėdos – pamatyti, atsiminti.
Jau Kalėdos! – apsidžiaugsi atsikėlęs.
Ir plunksnelė… Ją paliko angelėlis.
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi.
Ir šilumos, lyg duonos atsikandę,
Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni.
Ateis Kalėdos, Nauji ateis – ir girs, ir teis,
Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus,
Ir vis tik laikas – nuostabus …
Ateina Šviesa ir Gerumas.
Te šiandieną visur jie pasklis –
Varganuos kambarėliuos ir rūmuos…
Ne balti obelų žiedai –
Tai angelai Kalėdų naktį,
Pragydo žemėj nelauktai!
Vaikeliui gimusiam aukojam
Kilniausius jausmus mūsų širdžių,
Tautos kančias po kojom klojam –
Išgirski balsą prispaustų.
Tik paukščiai – sugrįžta.
O metai – ne.
Tad būkime paukščiais,
Kurie sugrįžta atgal
Kad vėl galėtų skristi.
Tą mielą Kūčių naktį šventą.
Te nesibaigia džiaugsmas
Jums gyvenimo brangaus
Ir nepalūžkit, jeigu
Nuoskaudas patirt bus lemta.
