Tavo akys žvelgia Lyg du žiburėliai. Klausi širdies spindį: Vis kodėl kodėl? Tasai tau atsako: Būk geru žmogum!
Linkime būti pirmuoju
Perlu grožio vėrinyje,
Pirmuoju lapu
Išminties knygoje
Ir niekad neiti
Sielvarto keliu.
Balta rimtis,
Miela migla.
Kažkas sudilo, sudužo, nesugrįš.
Ir metai eis…
Jau kaip ten bebūtų:
Ar linksma, ar liūdna –
Širdy, ar gegužis, ar ruduo gūdus.
Prigluskim prie laiko,
Sustokim minutei…
Šį vakarą reikia
Laimingiems pabūt.
Sninga… Tyliai ir iš lėto… –
Taip tik pasakų pasauly gali snigt…
Snieguoles žiema ant eglių mėto –
Kas geriau miškų gražuolei gali tikt.
Žiūriu į paveikslą neregėtą –
Tiek baltumo kur dar galima sutikt?
Tupia snaigės visiškai iš lėto…
Noriu šioj nakty ilgam išlikt…
(V. Meidienė)
O dviese juk geriau:
Ir saulė šviečia daug skaisčiau,
Ir paukščiai čiulba daug gražiau.
Bet dviese ir sunkiau:
Gyventi reikia jau už du
Liūdėti, džiaugtis vis kartu.
Spragės pastogėje ledinės žvakės,
Bus vėpūtiniai, siaus laukuos žiema,
Ir viskas pildysis, ką motina pasakė,
Ant Kūčių stalo šieną skleisdama.
(L. Andriekus) Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių, Kurie į praeitį negrįžtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų.
Teišsipildo visos šviesios viltys,
Telydi vien tik geras žodis,
Tedžiugina kiekvienas darbas,
Tegul prasmingos būna dienos,
O laimė – dažnas Jūsų svečias… Sustok. Juk dar tik kelio vidurys. Skubėti, nusivilt nereikia. Gyvenimui ir džiaugsmo, Ir prasmės, ir Tavo rankų reikia. Pažvelk, – Nenuskinti nuo medžių vaisiai, Nepastatytos aukštos pilys, Neiškvatotas juokas, Neišmylėta meilė, Neišdainuotos dainos… Juk dar tik kelio vidurys, O vidurys dažnai – pradžia.Sveikinimai
