Tą tylią šventą naktį
Pamirškit rūpesčius, vargus.
Tegul Naujieji Metai
Džiaugsmu ir laime
Dosnūs bus.
Išrašė snaigės visą dangų,
Šarma rytais dabina langus…
Sveiki sulaukę Švenčių ryto,
Baltai baltai apipustyto!
Ar junti, ar matai,
Kaip švelniai, tyliai ir jaukiai
žvaigždėtas dangus
gaubia Tavo namus?
Sustok. Įsiklausyk.
Kai Gerumas ir Meilė
Ateina per melsvuojantį lauką,
Kad sėstų prie šventinio
Vakarienės stalo.
Tavo vieta šalia.
Ir taip skaidriai ramu
Po Betliejaus šviesa su priesaku:
„Mylėk savo artimą…"
Jau lietus žinojo, kad esi.
Jau ir vėjas tavo vardą šaukė
Lyg ant medžio paukštė debesy
Šios dienos ir tavo balso laukė.
Būk laiminga kaip lig šiol buvai.
Dar ne visos ašaros išdžiūvo.
Šitą dieną gal susapnavai?
Pameluok tada, jei to nebuvo.
Vėjas ir lietus dabar budės
Prie pasaulio tavo paslaptingo.
Būk laiminga. Jei labai skaudės
Nepamirški, kad buvai laiminga.
(R. Graibus)
Neišsigąsk manęs,
Niūraus šešėlio.
Aš atėjau kaip tolima daina.
Ir jei gali,-
Nors vieną ašarėlę
Nubrauk nuo savo skruosto-
Už mane…
(A. Baltakis)
Kiek išbarstyta
Bučinių karštų!
Besaikė meilė
Liejasi kraštais.
Mes žvakę deginam
Dienos metu,
Užmiršdami,
Jog vakaras ateis.
(A. Baltakis)
Diena, kurią mes nedegsime meile,
Daugelis mirs iš šalčio!
Mylinti širdis tampa kvepiančia rože,
O svajonės – gėlėmis,
Kuriomis siela pražysta.
Nepavarkim mylėti!
…Sako, kad gėles dovanoja tik tiems,
kuriuos labiausiai gerbia.
…Sako, kad ten, kur daug gėlių,
nelieka vietos skausmui.
…Sako, kad ten, kur žydi gėlės,
viešpatauja meilė.
Tad gimtadienio proga dovanoju Tau
Viso pasaulio gėles ir linkiu,
Kad Tavyje amžinai žydėtų gėlės,
O gyvenimas neštų džiaugsmą. Ar girdi – ir vėl skambutis aidi. Vadovėliuose nubudo raidės. Į klases plačiai duris atvėręs Grįžta vasaros takais rugsėjis. Ir po paslaptingą mokslo šalį Leidžiasi keliaut visi, kas gali. Su Rugsėjo 1-ąja!
Mažos svajonės stebuklų nakty
Virsta mūsų viltim.
Degančios žvakės ir
Tirpstančios snaigės rodo;
Senieji metai jau baigės!Sveikinimai