Greit prabėga pavasariai, rudenys. Medžiai keičia ir keičia lapus… Bet kas rytą vėl saulė nubudina ir pakviečia kelionei visus. Lai joje visada būna draugas ir namai, ir šeima, ir skalsa, Tegul Tavo kelionę apsaugo Tavo angelo sargo ranka. Tu pasodink medelį Ir auk kartu su juo, O jei tave praaugtų,- Tu auk savo protu. Auk tvirtumu ir meile, Sieki drąsios minties Ir gal atrasi žemę… KOLUMBO tau sėkmės. Nespėjai ko – nesigailėk, Liks išminties šaltiniai skaidrūs, – Lai laimė beldžias be eilės Ir amžinai ji nesibaigia. Išeina metai… Tik pėdos lieka, tarsi prasmingi būties ženklai. Ir vėl gyvenimą pradėsime nuo sausio, nuo VILTIES, TIKĖJIMO, ATLAIDUMO, SVAJONĖS . Tegul jie ateina ramūs, gražūs ir laimingi – su lūkesčių ir vilčių išsipildymu, meile, didele kantrybe ir darna… Statykite meilės pilį, Tieskit į laimę tiltus, Židinį jaukų užkurkit Jis žvarboje sušildys. Saugokit meilės rūmą, Ženkite laimės tiltais, Bet už viską labiausiai Branginkite mylinčią širdį! Džiaugsmu žydinčių pievų, kurias perbristum… Svajonėm viliojančių kalnų, kuriuos įkoptum… Stiprybe gaivinančių upių, kurias perplauktum… Ir su šypsena palydėjęs kliūtis, drąsiai pažvelgtum rytojui į akis! Te gimimo dienoj, kaip skambiausioj dainoj širdis džiaugsmu suvirpės. O per metų dienas, per tamsias ir šviesias Te visad Tave laimė lydės. Gal teks gyvenime liūdeti Tau, Bet verkti juk nereikia Gyvenk ir džiaukis sakau Tau Juk mes gyvename tik vieną kartą. Tiktai rožiu žiedų, Tiktai linksmų valandų, Tiktai saulės šviesos Ir laimės saldžios! Tai ne žiedai ant rankų žėri, Tai jūsų priesaika šventa. Tegul prasmė jos neišblėsta Per amžius, niekad, niekada!Sveikinimai
