Gyvenimas

Gyvenimas, ech... juk jis nepakartojamas!

dangus_debesysGyvenime kiekvienas esame kažkam labai gražus, nepakartojamas, vienintelis... Beskaitant, bežiūrint ir bemąstant skambės daina „You are so beautiful..."
Aišku, kad gyvenime yra akimirkų, kai kažko labai ilgiesi, norėtum ištraukti tai iš savo sapnų ir stipriai apkabinti! Akimirkų, kai vienos durys užsitrenkia, atsiveria kitos, bet dažnai mes ilgai stovime, žiūrėdami į uždarytas duris, ir nepastebime, kad jos atviros. Tokiomis akimirkomis nesižavėkime vien tik išvaizda, nežiūrėkime tik į turtus, nes tai taip laikina... Geriau ieškokime to, kuris mus verčia šypsotis. Kartais tereikia tik šypsenos, kad labai tamsi diena nušvistų. Ieškokime to, kuris verčia mūsų širdį dainuoti...

Skirk laiko...

Skambant „Time to said goodbye" (Sarah Brightman y Andrea Bocelli) dainai...
Skirk laiko mąstymui,
Tai - stiprybės šaltinis,
Skirk laiko maldai,
Tai - didžiausia jėga žemėje,
Skirk laiko juokui,
Tai - sielos muzika.
Skirk laiko žaidimui,
Tai - amžinos jaunystės paslaptis...

(PPS autorius David) 

ŽODŽIAI TAU...

Dunksteli... Nelyg po širdim kūdikio pėdukė mamos širdulėj antspaudėlį palikt geisdama. Plyšta. Pumpuras. Pavasariu. Atgniauždamas tris žodžius su tąja pačia kaip Pavasaris pradžios raide. Pagarba. Pasitikėjimas. Parama. Tris, magiškais ženklais pavirstančius, idant sulapotų dviejų širdžių sodinamas meilės medis. Idant po juo būtų saugu abiem. Idant vieno lūpų kamputy sutvinksėtų antrojo kaktos kertelėj spurdantis pulsas...

Meilė vaikų akimis

Užsienio mokslininkai uždavė klausimą "Kas yra meilė?" grupei 4 - 8 metų vaikų. Jų atsakymai buvo daug nuoširdesni ir gilesni nei kas nors tikėjosi. Tai kas gi yra ta meilė vaikiškomis akimis?

"Kai mano močiutė susirgo artritu, ji daugiau nebegalėjo pasilenkti ir nusilakuoti savųjų nagų. Todėl mano senelis visą laiką daro tai už ją, nors jam ir skauda rankas. Tai meilė.". Rebeka (8 metų)
"Kai tu ką nors myli, tavo blakstienos virpa, o iš tavęs skraido mažos žvaigždutės". Karen (7 metų)

(PPS autorė Neringa) 

Reikia drąsos ne tik mylėti, bet ir leistis mylimam...

vakaras"Pamesta Fleita gailiai verkė, kad jau seniai niekas ja negroja. Pro šalį eidamas Asilas stipriai į ją pūstelėjo, ir pasigirdo toks švelnus garsas, kokio per visą gyvenimą nebuvo girdėję nei Asilas, nei fleita.

Nesuprasdami, kas pasidarė, - mat buvo ne itin didelio proto, nors proto galia abu ir tikėjo, - kuo skubiausiai išsiskyrė, gėdydamiesi paties gražiausio dalyko, nutikusio per jų liūdną gyvenimą"... Ar gyvenime mes nebūnam panašūs į pamestas fleitas ir pasimetusius asilus?.. (PPS autorius Minde)

Senus laikus prisiminus...

seni laikai - geri laikai?

Dažnas nenustembam išgirdę, kad va prie rusų tai buvo gerai! Neretai ir patys taip papostringaujam: ir mokėmės, ir darbą pagal paskyrimą gaudavom ir butą... o kas dabar? ką dabar turim? ką dabar gaunam?..

Taip bemąstydami pažiūrėkime ir prisiminkime tuos senus (gal) gerus laikus... Ir nepamirškime, kad dabar turime daug daugiau - laisvę ir atsakomybę. Ką pasiekėm - pasiekėm patys, ir apkaltint kažko kito, išskyrus save, nebelabai ir galim (nors, aišku, kaltinam)...

Puslapiai

Susiję įrašai