Išmintis

Nesistenk visko atlikti tobulai...

vieniša_gėlė_laukuoseBesiklausydami muzikos, prisiminkime, jog visada išvengti nelaimės nepavyks.
Kai pavargstame ieškoti tiesa ateina savaime.
Svarbu žinoti, jog bet kada mes galime kažką padaryti.
Kai nežinai, ką darai, imi ieškoti, ką tu iš tikrųjų privalai daryti.
Jei nori būti nugalėtojas - privalai varžytis.
Tavo kojos gali būti purvinos, tačiau rankos liks nesuteptos, jei norėsi pasiekti dangų.
Nenukabink taikinio, kol dar nebaigei šaudyti.

Kiek kainuoja šypsena?

lotoso žiedasŠypsena nekainuoja, o suteikia labai daug...
Šypsena praturtina tą, kam yra skirta, nenuskurdindama to, kuris ją dovanoja...
Šypsena tetrunka akimirką, bet kartais prisiminimais apie ją gyvenama visą gyvenimą...
Niekas nėra toks turtingas, kad galėtų gyventi be šypsenos...
Ir niekas nėra toks skurdžius, kad negalėtų dovanoti bent šypsenos...
Pasiklausykime Modern Talking dainos "It's your smile" ir pasigrožėkime lotoso žiedais. (PPS autorė  - Lina Senulienė)

Tikroji išmintis

dobiliukas_tikra_ismintis

Vieną kartą berniukas vaikščiojo miške. Priėjęs didžiulę proskyną, pamatė namą. Iš abiejų namo pusių augo sodai. Abiejuose soduose dirbo sodininkai. Tik sodai buvo labai skirtingi. Vienas atrodė nesutvarkytas, jame augo daug piktžolių, o piktas sodininkas įtūžęs rovė žoles ir be perstojo plūdosi.
Kitame sode viskas gražiai derėjo. Žydėjo gėlės, aplinka buvo išpuoselėta ir atrodė nuostabiai. Galima buvo pamanyti, kad sodininkas šiame sode puikia tvarkosi be didelių pastangų. Atsirėmęs į medį jis švilpavo linksmą dainelę.

Du draugai dykumoje

Draugystė yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime.
Du draugai ėjo per dykumą, susipyko ir vienas trenkė kitam antausį.
Patyręs skausmą, nieko nesakęs, parašė ant smėlio: "Šiandien gavau antausį nuo savo geriausio draugo"... Istorijos tęsinys prikabintas skaidrėse...
O kaip tu pasielgtum, jei tave įskaudintų geriausias draugas? Juk draugai „nesimėto", kito tokio gero draugo reikėtų dar ilgai paieškoti ir išvis neaišku, ar tokį vėl atrastum... Pamąstyk...

Apie seną išminčių ir trapius žaislus...

Kartą miestelyje apsigyveno senas išminčius. Jis mylėjo vaikus ir su jais praleisdavo daug laiko. Miestelio gyventojai buvo patenkinti, kad išminčius rūpinasi jų vaikais ir jų lavinimu.
Tačiau juos stebino keistas išminčiaus pomėgis - tas senas ir daug patyręs žmogus dovanodavo jų vaikams nepaprasto grožio trapius žaislus. Vaikai stengdavosi su tais nuostabiais žaislais žaisti kuo atsargiau ir juos saugoti, bet žaislai anksčiau ar vėliau sudūždavo ar sulūždavo... (PPS autorė Roma)

Kas svarbu?

Mes galvojame, kad gyvenimas taps geresniu, jei apsivesim, sulauksim vaikelio, o gal ir ne vieno...
Po to apgailestaujame, kad mūsų vaikai vis dar nesuauga ir nesurimtėja, ir viskas bus puiku, kai jie taps suaugusiais...
Po to mes nusimenam, kad jie tampa paaugliais, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Aišku, mes juk būsime laimingesni, kai jie išaugs tą amžių...

Puslapiai

Susiję įrašai