Gamta

Baltas laukas

Pro bežadę tamsą skrieja snaigės. Artėdamos prie žemės skaudžiai baltėja... Krinta kaip neištarti žodžiai, neišsakytas jausmas. Pavirsta akimirkom. Sutirpsta ant blakstienų, ant lūpų.

Iš pačios vidurnakčio gelmės atplaukia snaigės.

Puslapiai

Susiję įrašai