Skaitiniai

Dirigentas ir orkestras: inteligentiškos nevilties perlai

Klaidinga manyti, kad orkestruose groja idealūs žmonės, Paklauskite apie tai dirigentų ir sužinosite karčią tiesą, Tiesa, dauguma dirigentų labai inteligentiški žmonės, ir jie savo pyktį reiškia subtiliai. Jūsų dėmesiui keliasdešimt dirigentų frazių, kuriomis jie „apdovanojo“ orkestro narius.

Laiškas iš ten...arba apie meilę...

„...Aš numiriau beveik prieš 9 metus. Bet jums rašau ne todėl, kad papasakočiau kaip aš čia gyvenu. Rašau, kad papasakočiau savo istoriją. Savo didelės meilės istoriją. Ir dar, noriu pasakyti, kad meilė nemiršta. Net kitame pasaulyje. Net jei bandoma ją užmušti, net jei šito panorėsite jūs. Meilė nemiršta. Niekada.

Šiandien - Antaninės!

Šv.Antanas_PaduvietisAntanas - lietuviškas vardas, kilęs iš lotyniškos vardų giminės "Antonius". Tai labai senas vardas ir jo kilmė nėra tiksliai žinoma. Tačiau manoma, jog tai yra etruskų vardas, kurį perėmė romėnai.
Graikų kalba žodis "anthos" reiškia "gėlė", o žodis "antionos" - "pirmagimis". Pagal kai kuriuos šaltinius šis vardas gali reikšti "vertas pagyrų, vertas pagarbos".

Atsakymai

raktaiDvidešimtųjų viduryje jaunas žydas atėjo pas įžymų Niujorko rabiną ir pareiškė, jog nori studijuoti Talmudą.

- Tu moki aramėjiškai? – paklausė rabinas.

- Ne.

- Ivritą?

- Ne.

- O Torą vaikystėje studijavai?

- Ne, rabi. Bet nesijaudinkite. Aš baigiau Berklio filosofijos fakultetą ir ką tik apsigyniau disertaciją apie Sokrato filosofijos logiką. O dabar, kad užpildyčiau baltas dėmes savo žinojime, aš noriu truputį pasimokyti Talmudo.

 - Tu nepasiruošęs studijuoti Talmudą, - pasakė rabinas. – Tai giliausia knyga iš visų kada nors žmonių parašytų. Bet jei jau reikalauji, aš patikrinsiu tavo logiką: susidorosi – mokysiu tave.

Balandžio 23-oji - Jurginės

arklys_Žemaitija_Agnusyte_fotoJurginės - pirmoji gyvulių išginimo diena.
Senovėje lietuviai žemdirbiai šią dieną kepdavo duoną, skirtą prosenelių vėlėms ir žemės dievybėms. Vėlesniais laikais ta duona buvo dalinama elgetoms, kurie turėjo mirusių protėvių prašyti gero gyvulių prieauglio ir sėkmės žemės ūkyje. Ta apeiginė duona buvo vadinama elgetų duona.
Jurginių ankstų rytą šeimininkas vieną ar du kepaliukus duonos, kuriuose buvo įkepama po 2 kiaušinius, apnešdavo aplink lauką tris arba net dvylika kartų. Paskui vieną iš jų užkasdavo į žemę, prašydamas dievų gero derliaus, taip pat saugoti gyvulius nuo vilkų ir ligų. Antrąjį parsinešęs namo, sulaužydavo į tiek gabalėlių, kiek šeimoje yra narių ir visiems iškilmingai išdalinęs savąjį suvalgydavo.

Malonės laikas

malonės laikasSu kuo palyginti gavėnią? Su pasninku, apsimarinimu, liūdesiu? Su kankinančiu ir niūriu laiku, kurį norima kuo greičiau išgyventi ir džiaugsmingai ridenti margučius? Ar įmanoma gavėnia kitaip?

Vėl, šiandien, Pelenų dieną, įžengiame į tą laiką, kuris nepanašus į jokį kitą. „Pasitepk aliejumi galvą ir nusiprausk veidą“ (Mt 6, 17).

Puslapiai

Susiję įrašai