Skaitiniai

Išmokti skraidyti

drugeliaiTik nepagalvokite, kad bus kalbama apie vieną iš tų nedailių, gauruotų vikšrų. Aišku, ne! Mūsų vikšras buvo sniego baltumo, dailus ir labai labai malonios išvaizdos. Ir gyveno jis didžiulio raudono obuolio viduje, ir labiau už viska mėgo palaimos būseną, kurią sudarė valgis ir miegas. Sunku įsivaizduoti, kad kas nors galėtų tam sutrukdyti.

Abu mes stiprūs

drambliukasKartą uodukas Zvimbliukas nusprendė pasisupti ant ištempto per upę kabančio beždžionių tilto. Taigi jis nuskrido prie paties tilto vidurio, visomis savo kojytėmis įsikabino į virvinius tilto turėklus ir pabandė šį tiltą išsiūbuoti.

- Ir viens, ir du, ir viens, ir du, - kiek tik turėdamas jėgų jis bandė pastumti tiltą tai į vieną, tai į kitą pusę. Bet tiltas net nekrustelėjo.

Gavėnios pradžia - Pelenų diena

Pelenų dieną bažnyčioje žmonėms ant galvų barstomi pelenai, primenant, kad žmogus iš dulkių gimęs, dulkėmis ir pavirsiąs. Pelenų dieną nepriimta dirbti, ilgai miegota, kad lempų degti nereiktų, net nepriimta išeiti iš namų.

Vakar linksmai švęsdami Užgavėnes, kas kaip mokėjome, taip varėme žiemą iš savų kiemų. Tik šiemet visai nesunku buvo išvaryti nebuvusios viešnios. Net gaila. Lašininis juokingai nusilpęs, o kanapinio pergalė ataidi iš pernykščių Užgavėnių.

Mąstantis studentas

šviesaKartą vienas protingas profesorius universitete uždavė savo studentams tokį klausimą: „Ar visą tai, kas egzistuoja, sukūrė Dievas?“

Vienas studentas drąsiai atsakė: „Taip, sukūrė Dievas“.

„Dievas viską sukūrė?“ – paklausė profesorius.

„Taip, sere.“ – atsakė studentas.

Profesorius paklausė: „Jeigu Dievas viską sukūrė, reiškia, Dievas sukūrė blogį, jeigu jau blogis egzistuoja. Ir pagal tą principą, kad mūsų darbai parodo, kas mes esame, reiškia, kad Dievas yra blogis“.

Studentas nutilo, išgirdęs tokį atsakymą. Profesorius buvo labai savimi patenkintas. Jis pasigyrė studentams, jog dar kartą įrodė, kad tikėjimas Dievu – tai mitas. Nes sąvokos „Dievas“ ir „blogis“ prieštarauja viena kitai ir viena kitą paneigia.

Palaimintų!

velykinė dekoracija„Pabudusi kelias akimirkas mėgausiuos tyla, aižoma tik skubrių Laiko žingsnių... Ir kambary, ir sieloje viskas bus kitaip – šviesiau, aiškiau, tyriau...

Vaikystėje tokį rytą bėgdavau pirmučiausia į kiemą ir klausydavausi, ar dar neskamba bažnytiniai varpai. Dabar jau niekur nebėgsiu – tikėjimo persmelkta širdis pati aidu kartos džiaugsmingus dūžius: „Pri-si-kėlė!“ Taigi, jau šventos Velykos!

Puslapiai

Susiję įrašai