Kita

Parduotas sūnus

Tai nutiko prieš šventes. Jaunuolis automobiliu važiavo iš darbo. Taip lengva ir džiugu buvo sieloje, kad rytoj galės pailsėti nuo sumaišties! Norėjosi dainuoti, be to, gatvėje bujojo pavasaris.

Mamos su vaikais vaikščiojo šaligatviais, paaugliai būriavosi nerūpestingose kompanijose, senoliai mėgavosi šiltu vakaru...

Žibintininkas

Tai buvo labai seniai. Garbaus amžiaus žmogus kiekvieną vakarą, vaikštinėdamas po miestą, apšviesdavo gatves. Kaimynai mažai ką žinojo apie vargšą žibintininką. Jiems jis atrodė keistas.

O vaikai apšaukdavo pusiaunakčio nykštuku.

Laukinė obelis

Miške gyveno laukinė obelis. Ji mylėjo mažą berniuką. Jis kasdien atbėgdavo prie obels, rinkdavo nukritusius lapus, pynėsi vainiką ir vaidindavo miško karalių. Užsiropštęs kamienu, supdavosi ant šakų. Paskui žaisdavo slėpynes, o pavargęs, užmigdavo jos šakų šešėlyje. Obelis buvo laiminga...

Parodyti rožę...

...rūpėjo parodyti Rožę, kad galėtum sielos akimis net žiemą, akimirkos dalį, pamatyti tviskantį raudonį, tarsi vakaro saulė suspaustą į purpuro gniužulą, į aksominę žvaigždę, savo žėrinčias ietis smeigiančią į patį atvėsusios sielos centrą - į tą vietą, kur pilkuose žiemos kraštovaizdžiuose, pačiame jų pakraštyje, įsižiebia liepsnos kamuolys - amžinai žydinčios Rožės raudonis...

Puslapiai

Susiję įrašai