Meilė

***

Aš neištversiu šio pavasario, - mane kur nors
Išvežkite, kaip sniegą išveža už miesto...
Alyvom dvelkia iš pavasario burnos:
Taip užkvepia dainuodamas maestro.

Pabudintas dainavimo po šios žiemos ilgos,
Kaip vaikščiočiau, ką veikčiau, ką sakyčiau?..
Galiu neatlaikyti meilės - kaip ligos,
Senos, įskaudintos, atkritusios netyčia...
(M. Martinaitis, Atmintys, LX)

Proga: 

***

Dar vieną atmintį aš tau rašau
Todėl, kad nieko kito neprašau,
Kad praeini pro šalį, nesustoji,
Apie mane visai nepagalvoji.

Ir kaip gerai, kad nieko net nebuvo,
Negriuvo niekas, niekas nepražuvo,
Nerašėme laiškų ir jų neplėšėm -
Ir likom nei draugai nei priešai.
(M. Martinaitis, Atmintys, LXIII)

Proga: 

***

Tu ne mano akis matai
Tu matai horizontą -
Ribą tarp žemės
Ir tarp dangaus.

Tu ne mano žodžius girdi -
Tu savo minčių klausai,
Kurios visada tau
Į mano balsą panašios.
(Marcelijus Martinaitis)

Proga: 

Aš Žinau

Aš žinau, yra Tiesa pasauly
Ir keliauja ji vienui vienui viena.
Pro melus, pro kerštą, pro apgaulę
Eina ji tik vieną žodį nešdama,
Vieną žodį - Meilę - nešdama.

Aš žinau, yra Taika pasauly,
Ir keliauja ji vienui vienui viena.
Pro karus, pro kerštą, pro apgaulę
Eina ji tik vieną ginklą nešdama,
Vieną ginklą - Meilę - nešdama.

Proga: 

***

Smėlyje nupiešiau tavo gimtadienį -
Ir laimę, ir džiaugsmą,
Ir juoką putojančioj taurėj.
Tik meilės nenupiešiau -
Manęs nebuvo prie šventinio stalo.
V. B.

Proga: 

***

Daug saulės, nes tik joje žydi gėlės,
Daug džiaugsmo, nes tik jame žmogus pamiršta liūdesį,
Daug laimės, nes tik joje gimsta šypsena,
Daug meilės, nes tik meilėje žmonės suranda vienas kitą.

Proga: 

Pavargusiems laukti

Kodėl Tu stovi už visų, mano Mylimasis, ir jų
šešėlyje slepies? Jie stumdo Tave, praeina dulkinu keliu ir visiškai Tavęs
nepaiso. Aš laukiu čia vargingas valandas, dėliodama Tau skirtas dovanas,
tačiau praeiviai nuolatos ateina ir vieną po kitos gėles pasiima. Mano pintinė
jau beveik tuščia.

Proga: 

Puslapiai

Susiję įrašai