Mokykla

Ketvirtokams

Ketverių metu žingsniai nutilo už durų,

Tyliai sėdime suole, rimties paliesti,

Išgaravo šėliojimas, juokas pritilo:

- Kas nutiko? - paklausė kreida nedrąsi.

Ach, sena baltanose, vaikystės bičiule,

Jau nebetelpam suole, išaugom kėdes.

Proga: 

***

Jūs būsit žmonės – ramūs, nepastovūs,

Ir neišvengsit žmogiškų klaidų.

Jūs plauksite prieš srovę, tik prieš srovę

Su uždegančiu laimės šokimu,

Su viltimis, su džiugesiu, svajonėm,

Su meile ir troškimais dideliais.

Proga: 

***

Tu paklausyk skambučio paskutinio aido -

Nekvies į klasę jis daugiau...

Ir ašarą nuo skruosto nusibrauki,

Šviesiais atsiminimais pasidžiauki

Paskui - gyveniman keliauki...

Proga: 

***

Rodos, nieko neįvyko,

O įvyko šitiek daug,

Tu nuo šio saulėto ryto

Jau penktokas, bręsk ir auk.

Knygos, skaičiai ir raidelės

Tavęs laukia ant suolų.

Proga: 

***

Prirašėm sąsiuvinius,

Perskaitėm knygas.

Netyčia juoką išbėrėm

Prie klasės slenščio.

Vienas kitam pažvelgiam i akis,

Nepasakytų žodžių išsigandom..

Suvirpo pirštai nejučia,

Kai atsisveikindami ranką spaudžiam.

Jau eisim?! Taip greit?!-

Proga: 

***

Tik pastangos užaugina troškimų medžius,
Tik nuoširdūs siekiai nuveda į tikslą.
Gal ne visada žinių pasaulis būna pavaldus,
Bet karšta tikėjimo ugnis įveikia viską.
Ir galiausiai išsipildymo aušra
Atrakina pergalių vartus,
Bet be galo turi stengtis augantis žmogus.
(Ilona Urbonavičiūtė - Bumblauskienė)

Proga: 

Tu atėjai?!

Tai sėskis ir klausyk,
Ką tau širdim ir lūpomis kalbėsiu,
Nes atiduoti noriu viską,
Ką žinau, ką suprantu
Ir ką jaučiu,
Ir ką myliu,
Ir ko neapkenčiu.
Išmokyt noriu
Mylėt, atleist, patart,
Padėt suklupusiam
Ir jo nebart,
Girdėt, kai lūpos tyli,
Matyt, kai akys užsimerkę,
Pajusti ilgesį,
Išgirst, kai verkia.
Išmokyt noriu
Būti žmogumi.
(Ona Jasinskienė. Susitikimas)

Proga: 

Puslapiai

Susiję įrašai