Katės misija

Sukūrė Dievas Žemę, apgyvendino… Pavargo ir atsigulė miegoti. Pabudo, pasirąžė, pažvelgė į savo triūso vaisius ir suprato, kad kažkas vyksta ne taip, – jis nesusitvarko. Ir pasikvietė Dievas Katę…

Skaityti toliau„Katės misija“

Kvietimas švęsti rudenį

1. Šilumą sukuria ne saulė, bet Tavo širdis.

2. Rudens vakarai gražūs, bet Jie taps ypatingi – jeigu Tu rasi vietos kitiems.

3. Greitai nebus tiek daug saulės, bet lapų spalvos Tau kalbės ne prasčiau nei ji.

4. Išmok užkloti kitų nerimą, kaip lapai rudeninę žolę.

5. Ašaros gali būti ne tik liūdesio, bet ir lietaus, nebijok jų.

Skaityti toliau„Kvietimas švęsti rudenį“

Be pakuotės

Savo asmeninėje vienatvėje jūs galite susisiekti su pačiais giliausiais egzistenciniais gyvenimo, visatos ir visko, kas yra aplink, klausimais. Kas tu be savo gyvenimo istorijos? Ką tai reiškia, kai tu be pakuotės?

Skaityti toliau„Be pakuotės“

Visatos dėsniai

Visata veikia pagal savo principus, tai ypač pastebėjo E. Murphy, kurio dėsniai iki šiol visaip interpretuojami ir jau nieko bendra su juo neturi. Nors viskas skamba šiek tiek nerimtai, tačiau tame yra ir šiek tiek tiesos.   

Skaityti toliau„Visatos dėsniai“

Ave, lietau

Vasaros diena. Žmonės bėga, skuba, nespėja, – žmonės užsiėmę savo reikalais. O oras jau juntamai kvepia ozonu, debesys uždengė kepinančią saulę. Ir  pratrūko lietus, savimi uždengė miestą, išvaikė žmones…

Skaityti toliau„Ave, lietau“

Malda

Viešpatie, sulaikyk mane nuo pavojingo įpročio manyti, kad privalau ką nors pasakyti bet kokia proga.

Išgelbėk mane nuo noro kištis į visų reikalus, kad kažką pagerinčiau.

Tegu būsiu mąstančiu, bet ne nuoboda. Naudingu, bet ne despotu.

Saugok mane nuo pagundos detaliai išpasakoti begalę smulkmenų.

Duok man sparnus, kad būdamas silpnas pasiekčiau tikslą.

Užkimšk man burną, jeigu noriu kalbėti apie ligas. Jų vis daugėja, o malonumas be galo apie jas pasakoti – vis saldesnis.

Nedrįstu tavęs prašyti pagerinti mano atmintį, bet padaugink manyje meilės žmonėms.

Sumažink mano pasitikėjimą savimi, kai mano sugebėjimas prisiminti susidurs su kitų atmintimi.

Vieno prašau, Viešpatie, negailėk manęs, kai turėsi progą man duoti puikią pamoką, įrodydamas, kad ir aš galiu klysti.

Jeigu mokėjau būti nuoširdus, išsaugok manyje šį gebėjimą.

Tiesa, aš nesiruošiu tapti šventuoju: kai kurie iš jų nepakenčiami artimiau bendraujant.

Tačiau ir pikto charakterio žmonės – aukščiausioji paties velnio kūryba.

Išmokyk mane atrasti gėrį ten, kur jo nesitikima, ir atpažinti netikėtus talentus kituose žmonėse.

 

(labai sena malda, vertimas)

 

 

 

Žirniai

Mergaitė atėjo į svečius pas močiutę. Liūdna jai buvo, vos ašaras tramdė. Sėdi ant taburetės prie lango tokia išblyškusi, liesutė, ir tyli. Ji nenorėjo močiutės jaudinti. O ir verkti negerai, negražu – reikia pakentėti.

Skaityti toliau„Žirniai“