Pavirtau boružėle
Ir ropoju Dievo koja…
O aplink – žolė žalia
Ir sparnais paukštukai ploja…
Eliksyras
Vasara, vasara… Svaiginanti kvapų ir spalvų simfonijomis, pribloškianti šviesos spindulių kaskadomis, užliejanti šiluma… O jeigu būtų leista supilstyti savosios vasaros kokteilį? Iš kokių komponentų norėčiau jį suplakti?
Mes išradingi
Būna visko – kartais žūt būt reikia kokio prietaiso ar paprasčiausiai išeities iš situacijos, tačiau tinkamos priemonės nėra… Štai tada ir gelbsti išradingumas: kodėl gi nepanaudojus to, ką turime po ranka?
Pokalbis
– Vėl tu kažkur prapuolei, – pasakė Ežiukas.
- Pats tu prapuolei. Taigi kokie lietūs buvo!
-
Na ir kas? Aš tavęs laukiau arbatos! Būtum pasiėmęs skėtį ir atėjęs.
-
Pagalvok tik! – suurzgė Meškiukas.
Vasara mus augina
Vasarą erdvė tąsi ir gintarinė, kaip liepų medus. Viskas aplink truputį sulėtina bėgimą, keičia ritmą. Vasarą visi truputį jaunesni, truputį laimingesni. Tai visai kitas laikas, kurį norisi gyventi neskubant, apžiūrinėjant, ragaujant.
Fotografijos genijaus humoras
Šis prancūzų fotografas ir humoristas turėjo talentą pastebėti ir užfiksuoti juokingas ir kuriozines situacijas iš kasdienio gyvenimo. Jo kūryba – netikėtumai ir neatitikimai. Nors jo darbuose yra humoro, tačiau dažnai tai filosofinė žinutė žiūrovui.
Ne šiaip
Viskas, kas mums nutinka šiame gyvenime – ne atsitiktinumas.
Kas benutiktų – viskas teisinga ir viskas taip, kaip turi būti.
Tiktai žmogus, priimantis bet kokią įvykių eigą ir išliekantis ramus bet kokioje situacijoje, įgyja laimę.
Dievas sako: „Ką tu pamilsi stipriau už mane, tą iš tavęs atimsiu…“
Ir dar: „Nesakyk: negalėsiu gyventi be jo – aš padarysiu taip, kad išgyvensi. Keisis metų laikai, medžių šakos, kažkada teikusios šešėlį, nudžius, kantrybė išseks, ta meilė, kurią laikei aistringa, paliks tave, tu būsi sutrikęs. Tavo draugas pavirs priešu, o priešas staiga taps draugu – štai toks šis keistas pasaulis. Viskas, kas manei neįmanoma, įvyks…“
Akmenukai – gyvūnėliai
Dailininkė kuria ant neįprastų drobių – ji piešia ant akmenų, to dėka jie tarsi atgyja. Jos darbai tokie kruopštūs ir neįtikėtinai realistiški, kad neįmanoma to neįvertinti. Didelis kūrėjos talentas – surasto akmenuko formoje įžvelgti gyvūną.
Renkuosi būti laiminga
„Aš pusę gyvenimo kariavau su senėjimu, bet jis laimėjo. Kam taip tuščiai eikvojau laiką? Kodėl ne iš karto pripažinau savo pralaimėjimą ir nepabandžiau tiesiog gyventi? Nežinau. Visą gyvenimą apsimetinėjau kita: labiau bendraujančia, labiau nesivaržančia, jaunesne, stilingesne…“
Paslaptėlės
Vaikystėje galvojau, kad širdis mėlynos spalvos ir labai bijojau griaustinio. Buvau įsitikinusi, kad senoliai – tai tokia žmonių rūšis. O mėgstamiausias žaidimas buvo – užkasti į žemę paslaptėles. Galvoju, kad nuo to laiko mažai kas pasikeitė.