Rudeninės rasos ašarom sustingo,
Vasarėlės juokas su plaštakėm dingo.
Saulė klevo lapui šypsnio pagailėjo,
Gelsta, gelsta lapas, išbučiuotas vėjo.
Jess Walter „Palaiminti griuvėsiai“
J. Walter – šešių romanų autorius, buvo nominuotas „National Book Award“ premijai, apdovnotas Edgaro Allano Poe premija.
Ši knyga „Palaiminti griuvėsiai“ 2012 m. tapo „New York times“ bestseleriu.
Knygoje aprašomi du laikotarpiai: 1960 m. Italija ir šių laikų Los Andželas.
Labai patiko knygos pradžia, kur italas Paskualė 1962 metų Italijos (Ligūrijos) pajūryje savo mažutėlyčiame viešbutyje pamato ir sulaukia neva sergančios amerikiečių aktorės, turinčios labai skaudžią paslaptį. Kaip jis įsivaizduoja, jog pats kažkaip prisišaukė šią aktorę pas save… Po ilgų metų, po ilgų mėnesių sielvarto, vienatvės ir amerikiečių laukimo jis „sukūrė šią moterį iš senų knygų ir filmų gabalėlių, iš dingusių senienų ir savo svajonių griuvėsių, iš savo epinės, užsitęsusios vienatvės.“
Puikybė
Yra nuodėmė, nuo kurios nėra laisvas joks žmogus, kuria kiekvienas bjaurisi, regėdamas ją kituose, tačiau dėl kurios vargu ar kas mano esąs kaltas pats. Nėra kito trūkumo, kuris darytų žmogų nepopuliaresnį ir kurį mes dar mažiau suvoktume turį patys.
Elizabeth Haynes „Į tamsiausią kampą“
Intriguojantis trileris, 2011 metais pripažintas geriausia AMAZON knyga.
Autorė britų kilmės kriminalinės fantastikos rašytoja, gimusi 1971 m. liepos 25 d. Jungtinėje Karalystėje.
Tai knyga apie smurtą patyrusią moterį Ketriną, kuri prieš keletą metų sutiko savo gyvenimo meilę – Li, kuris pasirodo, nėra jau toks puikus…
Kaštonų bliuzas
Man visuomet dingojosi, kad aplink medį byrantys kaštonai – dangaus rašomo bliuzo natos, kurias be klaidų vėliau išdainuoja vėjas, nepaliaujantis repetuoti namų kaminuose, laivų stiebuose, pušų viršūnėse…
Linksmas žvilgsnis
Fotografas iš Šveicarijos daugiausia fotografuoja šeimą, tačiau jo nuotraukos nepanašios į paprastą šeimos kroniką. Jis nefiksuoja supančios tikrovės, o ją sukuria, ryškiai ir ironiškai apdorodamas vaizdus. Jo trys žavios dukros tikrai neliūdės, vėliau žiūrėdamos savo vaikystės albumą.
Mokytojai – šalia
Vakar išsikviečiau taksi, atvažiavo žmogus, bendravimas su kuriuo mane sukrėtė iki sielos gelmių. Sukrėtė taip, kad aš antra diena visiems apie jį pasakoju.
Sėduosi į mašiną. Vairuotojas šypsosi… Aš irgi, bet telefone kažko ieškau darbo reikalais.
Jums nepučia? Ne, ačiū, viskas gerai. Nešalta? Ne, man tikrai viskas gerai. Norite saldainių? Ką tik jų nusipirkau. Labai skanūs! Želė. Dievinu juos! Įprastai keleiviams nesiūlau, tai netaktiška. Bet jums kažkodėl panorau. Aš suprasiu, jei atsisakysite. Norite? Noriu! Atidavė man visą dėžutę…
Pajuokavau, kad suprantu, kodėl jo toks aukštas reitingas taksi firmoje.
Kristin Hannah „Lakštingala“
Autorė – amerikiečių rašytoja, gimusi 1960 m. rugsėjo 25 d.
Tai pirmasis šios rašytojos istorinis romanas, kurį įkvėpė nugirsta istorija apie devyniolikmetę iš Belgijos. Tai paauglė, padėjusi sąjungininkų kariams pereiti per Pirėnus į Ispaniją.
Nežinau, ar būna „lengvų“ knygų apie karą? Ar būna tokių istorijų su laiminga pabaiga? Ar išgyvenusius karą galima laikyti laimingais?..
Knygoje aprašomas antrasis pasaulinis karas Prancūzijoje. Vokiečių okupuoti miestai, miesteliai; maisto trūkumas, baimė kažką ne taip pasakyti ar padaryti… Visa tai dar ne taip baisu… kaip tų prisiūtų geltonų žvaigždžių išdavikiškas mirgėjimas…
Iš posakių lobyno
Mes tampame tuo, apie ką galvojame dažniausiai.
Netgi jei nieko neturi – tu turi gyvenimą, kuriame yra viskas.
Jūs laimingi ne todėl, kad viskas gerai; viskas gerai todėl, kad jūs laimingi.