tylojeAplink mus visur, kur tik yra kažkas gyva, vien stebuklai. Mažos akytės, maža širdelė… Stebuklų negalima nusakyti žodžiais… O mes taip dažnai apie tai kalbame… Ššš…Tik nieko nesakykit… Tyliai… Tyla…

PPS autorius – Ine Braat.

 

Prisegtukas: tyla.pps

0 Comments

  1. Dar ir dar kartą supranti, kad esi,žmogau,tik menka dalelė Visatos didybės.Kad tau vieta  po saule  skirta tokia pat kaip boružei,gėlei… Ačiū už apmastymui skirtas akimirkas.Juk skubėdami beprotišku tempu ne visada pasilenkiame prie  žy,dinčios gėlės, nepakeliame akių į žvaigždėtą dangų,nesiklausome pavasarinės paukščio trėlės.Ir stengiamės negalvoti,kad gyvenimas mūsų toks trumpas…Akimirkos,kurias  pražiopsojome,jau niekada atgal nebegrįš.SUSTOK.NESKUBĖK.

  2. Kiekvienam zmogui ateina laikas, kai jis turi nusistatyti preoritetus, bet keisciausia tai, kad pirmenybe mes teikiame darbui, pinigams, turto kaupimui…o tie visi ,,paprasti " dalykai tampa nematomi…Smagu, kad atsiranda zmoniu , kurie sugeba pamatyti paprastus dalykus…

  3. Tikrai. Tie paprasti – nepaprasti dalykai tampa svarbūs tik tuomet, kai akis į akį susiduri su kažkokia svarbia baigtimii…

    Bet kad labai dažnai šiais laikais susiduri ir su žmogiškumo "mirtimi"- mes, žmonės, pykstam, rėkiam, nekenčiam… Ir jau tikrai nebematom to gražaus boružėlės šuolio nuo mūsų rankos didžiojo piršto… į dangų, į širdį…

    Kaip tik tokiame visokių darbų- darbelių sumaišties rate mums labai reikėtų TYLOS… tokios, kokia čia taip gražiai aprašyta… ačiū…

    ***********************

    Kur beeitum – nesvarbu koks oras – visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D’Angelo)

Parašykite komentarą