atleidimasJaunuolis sėdėjo riedančiame autobuse ir įdėmiai žvelgė pro langą. Jam buvo šiek tiek daugiau nei dvidešimt metų, buvo tvirtai nuaugęs, dailių veido bruožų.
Šalia jo prisėdo moteris. Po kelių nereikšmingų frazių apie šiltą, pavasarišką orą jaunuolis netikėtai tarė:
-Aš dvejus metus praleidau kalėjime. Šį rytą mane paleido, dabar važiuoju namo…
Žodžiai jam iš burnos liete liejosi. Jis ėmė pasakoti, kaip augo neturtingoje šeimoje, kaip savo nusikaltimu įskaudino artimuosius ir užtraukė jiems gėdą…
Per šiuos dvejus metus jis negavo iš šeimos jokios žinios.
Numanė, jog tėvai neturi tiek pinigų, kad galėtų atvažiuoti jo aplankyti įkalinimo vietoje, be to, galbūt jautėsi per menkai išsimokslinę rašyti laiškus. Nesulaukdamas iš jų atsakymo, jis ir pats liovėsi jiems rašęs…

PPS autorius – nežinomas 

Prisegtukas: APIE ATLEIDIM?.pps

Parašykite komentarą