verkiantis_vyras…šiandien tu pasakei, kad tau reikia pabūti vienam. Man taip norėjosi paklausti: – kodėl, kas atsitko, bet pamačiusi tavo akis, supratau, kad – neverta.
Išeidamas tu tik ištarei : – ,,žinau, kad viskas netrukus praeis, bet turiu tai išgyventi…vienas, supranti, pats…. ‘’
Žinau, kur tavo vienumos vieta, bet niekada tavęs ten nelydėjau, nebuvau… Žinau, kad ten tavo siela sustiprėja po nusivylimų, apmaudo, kartėlių. Tai tik tavo pašnekesys su liūdesiu. Man nevalia matyti tavo ašarų, nes tu žinai, kad man tada dar daugiau skauda, nei tau… ir aš ne tokia stipri, nemoku paslėpti ašarų…
Pažįstamas žingsnių aidas pakelia mano žvilgsnį nuo knygos. Laukinės gėlės gula ant puslapių, o pasikeitęs ir ramus tavo akių spindėjimas taria:
-Ačiū, kad visada esi su manim, kad ir kur bebūčiau… man jau geriau…
Šiltas ir laimingas mano rankų judesys ant tavo akių – geriausias įrodymas, kad aš – visada ir visur su tavim…
Vyrai verkia. Ir aš tai tikrai žinau…

Žodžiai – nicole,
PPS autorius – Inga

Prisegtukas: Vyru asaros.pps

Parašykite komentarą