Atėjus Verbų sekmadieniui besiklausydami gamtos garsų, pasigrožėkime natūraliomis gamtos verbomis…
Senoliai sakydavo:
- Sukirsk vaikui verbos šakele – geriau augs.
* Kad per javapjūtę juosmuo neįskaustų, Verbų sekmadienį, eidamas į bažnyčią, verbą (dažniausiai kadagio šakelę ar kartu su ja padarytą puokštelę) surišk raudonu vilnoniu siūlu. Pašventintą parsinešk namo, siūlą nurišk ir, prasidėjus darbymečiui, susirišk juo juosmenį.
* Jei labai pradėjo skaudėti dantį ar ausį, parūkyk, pasmilkyk ją verba.
* Kad bitės būtų sveikos, į kopinėjamų bičių avilį įdėk verbos šakelę.
* Užėjus audrai, verbą sudegink krosnyje arba bent ja pasmilkyk namus ir apie juos – atitolinsi audros debesis.
* Jei nori gero derliaus, sutrintų verbų spyglių įmaišyk į pirmosios sėtuvės grūdus.
Jei nori, kad ledai neišguldytų ir neišmuštų pasėlių, verbos šakelę įkišk į dirvą.
* Jei nori, kad sėkmingai išsiristų viščiukai, verbos dūmais aprūkyk po višta perėti dedamus kiaušinius ir pasmilkyk perekšlę vištą.
* Kad gyvuliai vasarą gerai ganytųsi, verbos šakele paliesk, pasmilkyk pirmą kartą į laukus išgenamus galvijus.
* Kad upelio vanduo būtų švaresnis, vienoje ir kitoje jo pusėje įsmeik po verbos šakelę.
Gražaus sekmadienio!
Prisegtukas: VERBA_m.pps