ugnies_apsuptas_žmogus

Kas gi tos aistros, kurios mus ypač „užpuola“ atėjus pavasariui?
Aistra – pastovus ir gilus jausmas, apimąs žmogų ir palenkiąs sau [pagrindines jo mintis bei veiksmus.
Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų džiaugsmų šaltinis. (D. Didro)
Jei mokame atsispirti savo aistroms, tai paprastai ne todėl, kad esame stiprūs, o todėl, kad tos aistros silpnos. (F. De Larošfuko)

 

 

Prisegtukas: AFORIZMAI (Aistros)_music.pps

0 Comments

  1.  Ech, kad taip eitų išmokti viską apie gyvenimą ir nedaryti klaidų… Bet – deja,dažniausiai tik jas padarę kažko išmokstame, ar ne?..

    ***********************

    Kur beeitum – nesvarbu koks oras – visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D’Angelo)

Leave a Reply