Skubėdami prarandam
Ir išmėtom, ir nepamatom
Skrisdami Dvasia,
Nei uogos sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Tiktai paskui,
Kada jau visko turim,
Jau sendami,
Pajuntame staiga
Į pačią širdį
Priekaištą ar dūrį –
Užlieja juodo
Išgąsčio banga,
Kad mes visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų,
Kažką svarbaus praleidom ir praėjom
Ir jau nepataisyti. Per vėlu…
PPS autorius: Jūratė.
Prisegtukas: Neskubekime.pps
Skubėdami, daug ką prarandam, kokios taiklios mintys, ir paveikslėliai parinkti. Žiūri, skaitai ir malonu. Ačiū