Atleidimas

Kiekvienas žmogus gali daryti ir gėrį ir blogį. Atleidimas, atsiprašymas ir susitaikymas – tai labai svarbūs dalykai. Atleisti – nereiškia neigti patirtą blogį, nereiškia ištrinti praeitį, tarsi nieko nebuvo atsitikę. Atleisti – reiškia priimti praeitį, kad galėtum ją pakeisti, reiškia kaltės nepriminimą. Atleisti – reiškia ne ištrinti iš savo atminties, bet išgydyti atmintį. Reikia atleisti, kad būtų atkurta harmonija, kad galėtume toliau bendrauti vieni su kitais, kad galėtume gyventi taikoje su savimi ir aplinkiniais, kad kerštas ir pagieža nenaikintų ir neardytų mūsų iš vidaus. Atleidimas labiau reikalingas ne tam, kuris mus įskaudino, o mums patiems.

„Būtų išmintinga kiekvienuose namuose šalia miegamųjų ir svetainių, virtuvių, tualetų ir sandėliukų turėti ir mažą susitaikymo kambarėlį – sielos praustuvę, kurioje ne pralaimėtojo, o tiesaus žmogaus balsu galėtumei pasakyti: „Aš esu kaltas, nepyk”. Ir be pergalės triumfo priimti šiuos žodžius iš kito.” (Rimvydas Stankevičius „Diktantai sielai.”)

PPS autorius Naktis.

Prisegtukas: Atsipra_ymas mylin_io _mogaus.pps