Poliarinė pašvaistė

Poliarinė pašvaistė

pašvaistėŽemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera. Pašvaistės Žemėje nuolat egzistuoja. Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, violetiniai spinduliai, lankai, marškos. Kad pamatytumėme pašvaistę dangus turi būti tamsus ir giedras. Saulės šviesa ir debesys yra didžiausios kliūtys pašvaisčių stebėjimams, tačiau pats reiškinys gali vykti ir dienos metu. Stebėtojas pamato staigų pašvaistės šviesėjimą, kuris užpildo beveik visą dangų per dešimt sekundžių. Pašvaistė tampa judančių užuolaidų pavidalo. Ji gali uždengti visą dangų per keletą minučių judėdama iš rytinio horizonto į vakarinį. Po šių užuolaidų sunykimo, dangus gali būti pilnas išsimėčiusių dėmių, kurios tai pasirodo tai išnyksta. Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose ar netgi netoli atogrąžų. Kai Saulės vėjas silpnas, pašvaistė gali susidaryti tik aukštose platumose ir būti blanki. Maža geomagnetinė audra paprastai trunka 30-90 min. Per aukšto Saulės aktyvumo laikotarpį gali būti ir kelios viena paskui kitą audros per naktį. Vidutiniškai per metus būna apie 1500 mažų geomagnetinių audrų, dažniausiai jas skiria kelių dienų laikotarpis. Labai intensyvi pašvaistė sukelta didelės energijos elektronų gali būti 80 km aukštyje. Matomos pašvaistės viršutinė riba užsibaigia 200-300 km aukštyje – tokiame aukštyje, kuriame paprastai skraido kosminiai laivai. (lt.wikipedia.org)

Muzika: Carl Orff „Carmina Burana“

PPS autorius nežinomas

Prisegtukas: Pasvaistes.pps

Leave a Reply