Lėlės

Lėlės

lėlėKai sužimba danguj mėnesiena,

Tavo lėlės atgyja, nemiega.

Tyliai šoka ir verda arbatą,

Šnekučiuojas, nes niekas nemato.

 

Pasikinkę medinį arkliuką,

Lėlės vėju po kambarį sukas.

Ir nuo triušio pliušinio ausų

Nusileist joms ant žemės smagu.

 

Koteliu ledinuko į spyną

Jos duris bet kurias atrakina,

Auksiniu mėnesienos taku

Pasivaikščiot išeina kartu.

 

Pasėdėti senojoje vyšnioj,

Padainuoti šuniukui lopšinę

Ir paglosčius užmigusią varną,

Pakutenti pelėdai krūtinę.

 

Seno laikrodžio ilgos švytuoklės

Joms pati nuostabiausia sūpuoklė.

Ir jei rasi duris nerakintas,

Nebijoki – tai lėlės pamiršo.

 

Kai prabusi nakčia – paklausyki,

Apie ką kužda tavo lėlytės:

Apie naują suknelę ar skėtį,

Ar kaip garbanas dailiai sudėti.

 

Visą naktį tuk tuku, tuk tuku –

Krištoliniai lėlyčių batukai.

O ryte lėlės greitai ir tyliai

Atsiranda vėl savo lentynoj.

 

Ir visai nesvarbu, kokios būtų:

Porcialianinės ar skudurinės,

Jų mažytės širdutės norėtų,

Kad visas tu vienodai mylėtum.

 

(music.lt)

 

PPS autorius nežinomas (nicepps.ro)

Prisegtukas: pretty dolls.pps

Leave a Reply