Tirpsmas

Tirpsmas

pavasarisTIRPSMAS

„…Termometras už mūsų lango džiaugsmingai klykia: „Plius vienas.“

…Kieme žiema su pavasariu kaunasi, ten oras gaudžia ir kvepia žibuoklėmis, ten kas akimirką mainosi peizažas…

 

Toką dieną savo pačių nustebimui, po ilgo apmirimo sukruta medžių pumpurai dar tvirtai sugniaužtuose, ūmai per ankštais tapusiuose lukšto kumšteliuose…

… Štai klausyk, kaip šnara tirpdami sniegai peržiem pusnynu virtusiame balkone, štai žiūrėk, kaip šeriasi žiemos kailis, korėja ir traukiasi, atidengdamas baltu kupstu, atrodė, amžiams virtusį krėslą, nuo praėjusio atodrėkio po balta marška besislapsčiusius varveklių luitus. Štai klausyk, kaip melodingai kapsi į palangę nuo stogo lašai, susmigdami į sniegą kiaurai – iki pat skardos, štai žiūrėk – formuojasi, raitos žemyn upeliukų zigzagai iki šiol nepriekaištingai baltame gretimo namo stogo paviršiuje…

…Iki pat saulės laidos neįstengi veikti nieko kito – visas esi užsiėmęs pavasariu – stebi, kaip saulytė švelniai piršteliu piešia šypseną tavo veide, kaip palengva tiesiasi nuo naštos svorio pailsę tavo pečiai.

Jauti – tirpstančių pusnynų šnaresys it bateriją pildo tavo sielą.

Tarsi ir viduje tirptų…“

 

 

Rimvydas Stankevičius

 

PPS autorius: romy

Prisegtukas: 1_LePrintemps.pps

Leave a Reply