ėjimas„Esi tasai, kuris išsipildo. Ir jei tu sugebi atpažinti save, kaip sūpuojamą šaką, gerai įsikabinusią į alyvmedį, savo judesiais patirsi amžinybę. Ir visa aplink tave pasidarys amžina. Amžinas šaltinis, kuris čiurlena ir įstengė pagirdyti savo tėvus, amžina akių šviesa, kai tau šypsosis mylimoji, amžina naktų gaiva. Laikas yra nebe smėlio laikrodis, kuris sunaudoja smėlį, o pjovėjas, surišantis pėdą.“

„Taip vakare lėtai vaikštau tarp savo žmonių uždarydamas juos savo meilės tyloje. Nerimauju tik dėl tų, kurie dega bergždžia šviesa, dėl poeto, kupino meilės eilėraščiams, bet neparašančio savo eilėraščio, dėl moters, įsimylėjusios meilę ir nesugebančios pasirinkti, taigi negalinčios tapti, visus, apimtus nerimo, žinančius, kad juos išgydyčiau nuo nerimo, jei leisčiau padovanoti dovaną, reikalaujančią aukos, pasirinkimo ir pasaulio užmiršimo. Nes tokia gėlė yra pirmiausia atsisakymas visų kitų gėlių. Tačiau tiktai iškėlus tokią sąlygą jinai graži.“ (Antuanas de Sent-Egziuperi „Citadelė)

 

Muzika: Ernesto Cortazar „Gondola“

PPS autorius: Gisele Fouquet, adaptacija – rudeninė

Prisegtukas: Apie_zmogu.pps

Parašykite komentarą