Mes gyvename

Mes gyvename

mes dyvenameKai mes gimėme, nebuvo televizorių; jei vienas kaimynas įsigijo, kiti eidavo kaip į kiną ir susėdę ratu žiūrėdavo bet ką. Muziką transliavo radijo imtuvas ir vinilinės plokštelės. Sugebėjome bendrauti, skirti pasimatymus ir susitikti – be jokių telefonų. Nebuvo skalbimo mašinų – viską skalbėme rankomis ir džiovinome kieme ant virvių. Nebuvo indaplovių ir virtuvinių kombainų – malėme, tarkavome rankomis, indus plovėme pasišildę vandens. Nebuvo jokių prekybos centrų, pirkom viską, kas išauginama kaime, arba auginome patys. Švęsdavome sekmadienius – ėjimas į bažnyčią buvo šventė, laikėmės pasninko. Nebuvo gamtinių dujų, vandens iš čiaupo… Daug ko nebuvo. Bet mes gyvename. Mes esame. Tie, kuriems dabar apie 60. Dabar tai istorija. Vis dėlto verta įsižiūrėti kaip gyvenome „tada“ – be išankstinio nusistatymo, be gailesčio sau, be neaiškaus ilgesio ar antipatijos, tik su mėginimu prisiminti ir suvokti. Ir dar įdėmiau įsižiūrėti į tai, kaip gyvename dabar. Laikmečiu, kuris taip pat palengva virsta istorija.

 

PPS autorius: BDG (Olandija)

Prisegtukas: viskas_pasikeite.pps

Leave a Reply