Dykumos

Dykumos

dykuma„Žiūrint į dykumą – pats pirmasis įspūdis – bekraštės kopų bangų erdvės, kiek tik akis užmato sudalytos apsinuoginusių uolų, su vos vienu kitu nuskurusiu augalu. Būtent dykuma – kaip ir jūra, kuri kartais ima ir suakmenėja – neišvengiamai pažadina mumyse begalybės jausmą. Tačiau neapsigaukime: ji dovanoja mums begalybės jausmą pati, šiaip ar taip, būdama baigtinė. Esanti konkrečioje vietoje. Turinti pradžią ir pabaigą. Kaip ir mūsų žemiškasis gyvenimas! Tiesa, ji mums atveria begalybės tik tiek, kiek mes patys jau turime jos sukaupę. Tos begalybės, kuri yra mūsų pamatas ir kuri būtina kaip kvėpavimui būtinas oras. Nes savo gelmėse išsprūstame iš erdvės ir laiko gniaužtų. Trumpai tariant, dykuma pirmiausia mus atveria. Tad akimirką stabtelkim.“ (Georges Haldas „Trijų dykumų knyga“)

 

 

Muzika: Enrique Chia „Yesterday“

PPS autorius: Pierre Trepanier, adaptacija – rudeninė

Prisegtukas: Dykumos1.pps

Leave a Reply