„Aš – gyva gamtos akimirka, iš kūno ir kraujo. Didžiausioj girioj, begaliniam lauke – niekada gamtoje nejaučiu nei vienišumo, nei baimės. Ji manyje – ir aš joje. Tokia pilnatvė ir harmonija, kada žmogus gali pasakyti: aš laimingas. Skausmas tampa pakeliamas, įgavęs iš esmės kitą pavidalą. O gal dalį skausmo pasiima ji, užvaldžiusi regėjimą saulėlydžiais ir saulėtekiais žaliame horizonte, medžio žydėjimu erdvėj – ligi pat debesų užvaldžiusi klausą nakties tyla, kai, atrodo, kalbasi žolės su žvaigždėm, arba paukščių muzika.” (Janina Degutytė)
PPS autorius: Helen
Prisegtukas: gamtos_grozis.pps