Tiktai lietus nuplauna dulkes. Nuo pakelių žolės, nuo medžių, nuo stogų ir nuo širdies. Jis vaikšto vakarais už lango. Jis šnabžda vienišam žodžius. Jis skambina nematomais klavišais ilgesį. Gaivina švelniai alpstantį kaitroj, pagirdo trokštantį. Ir baudžia – kai saule patiki per daug. Kai vėju netiki. Ir debesimis. Išverkia ašaras. Ir tas, kurios dar bus. Todėl jo nekenčiu – išlydinčio ir pasitinkančio. Todėl jį myliu – rudeninį, liūdną, vienišą, susitapatinusį su manimi. Arba pumpurais bekrintantį – pavasarinį. (R.Grubinskienė)
Muzika: RainDrops
PPS autorius: Cinthia Anhesini
Prisegtukas: Rain_Drops.pps