Melancholija

Melancholija

melancholijaAš viską suprantu: ir gerą žinią,

Ir skaudų ilgesį rudens laukų,

Kai, drumzlinam rūke save pažinęs,

Nematomą šešėlį sutinku

 

Ir klausinėju, ir geidžiu atleisti

Jam nesamas kaltes, save smerkiu,

Galvodamas, kad aš galiu nuteisti

Bejėgį mūsų laiką už akių.

 

Ir noriu jo žingsnius išgirsti, tylą,

Kuria jisai kaip angelas pavirs,

Tiktai niūrus papievių rūkas kyla

Ir akyse gamtovaizdis pasvirs

 

Į saulės laidą, o ruduo, apakęs

Žiedais, nesužinos, ar aš esu.

Į rūką svyrančios beržyno šakos

Mane palieka vieną tarp visų.

(Mykolas Karčiauskas „Melancholija“)

 

Muzika: Melancolie

PPS autorius: Roger

Prisegtukas: UNE BALLADE MELANCOLIQUE.pps

Leave a Reply