***

***

Dienos krinta į baltas samanas.

Iš stebuklų baltumas semiamas…

Tegul būna saugu ir tiršta,

Tegul gruodį pajunta pirštai,

Tegul pėdos – melsvai ir baugščiai,

Te į langą stuksena paukščiai…

Tegul pusė skausmo – nutylima,

Teateina svečiai į šilimą,

Te raštuotas skaras džiovina,

Tepavirsta vanduo į vyną…

Tegul žemė prie saulės glausis…

Taip minkštai – kaip artimas sausis.

(R.Skučaitė)