Dienos krinta į baltas samanas.
Iš stebuklų baltumas semiamas…
Tegul būna saugu ir tiršta,
Tegul gruodį pajunta pirštai,
Tegul pėdos – melsvai ir baugščiai,
Te į langą stuksena paukščiai…
Tegul pusė skausmo – nutylima,
Teateina svečiai į šilimą,
Te raštuotas skaras džiovina,
Tepavirsta vanduo į vyną…
Tegul žemė prie saulės glausis…
Taip minkštai – kaip artimas sausis.
(R.Skučaitė)