***

***

Ar junti, ar matai,

Kaip švelniai, tyliai ir jaukiai

žvaigždėtas dangus

gaubia Tavo namus?

Sustok. Įsiklausyk.

Kai Gerumas ir Meilė

Ateina per melsvuojantį lauką,

Kad sėstų prie šventinio

Vakarienės stalo.

Tavo vieta šalia.

Ir taip skaidriai ramu

Po Betliejaus šviesa su priesaku:

„Mylėk savo artimą…"