Tave ant rankų atnešiu

Prie slenksčio auksinio rudens

Ir nepasakęs nė žodžio lėtai nutolsiu

Ilgai žiūrėsiu iš tolo kaip vėjas

Tau plaukus kedens

Ir tik medine ranka savo paukščiui pamosiu

 

Žinau dar liko kažkas ko

Nespėjau tau pasakyt

Ir kad sušalusiom lūpom

Rytoj tau dainuosiu

Dabar keliuosi einu ir ant

Rankų iškėlęs nešu

Tavo svaiginančią meilę

Kuria ilgai dar gyvensiu

 

Su krintančiais lapais

Ji ruošiasi skristi

Aš būsiu kitoks jau

Ir man reiks gyventi vienam…

Čia…