Tave ant rankų atnešiu
Prie slenksčio auksinio rudens
Ir nepasakęs nė žodžio lėtai nutolsiu
Ilgai žiūrėsiu iš tolo kaip vėjas
Tau plaukus kedens
Ir tik medine ranka savo paukščiui pamosiu
Žinau dar liko kažkas ko
Nespėjau tau pasakyt
Ir kad sušalusiom lūpom
Rytoj tau dainuosiu
Dabar keliuosi einu ir ant
Rankų iškėlęs nešu
Tavo svaiginančią meilę
Kuria ilgai dar gyvensiu
Su krintančiais lapais
Ji ruošiasi skristi
Aš būsiu kitoks jau
Ir man reiks gyventi vienam…
Čia…