***

***

Tavo šventėj pabūkim. Pasėdėkim drauge, pakalbėkim.
Tavo dienos be vėjo dvelkimo pamažėle į rudenį bėga:

Kiek ėjai, jau tiek nenueisi; kiek pasėjai, jau tiek nepasėsi.
Pasidžiauki benokstančiais vaisiais iš kaitros pasitraukęs pavėsin.

Ir tegul dienos teka iš lėto, pilnos šilto ir gero jaukumo
Kol myli, kol turi, ką mylėti ir kol nejauti metų sunkumo.