O, padaryk, kad grįžtų laikas,
Kai aš tiek naujo dar mačiau,
Kai džiugesio dainas lyg vaikas
Aš dainavau kasdien skardžiau;
Kai žemė jauną grožį savo
Dar gaubė ūkanų šydu,
Kada stebuklą pranašavo
Man pumpurai pirmų žiedų.
Tuomet pasaulio šio gėrybės
Visai nemasino manęs:
Tuomet aš troškau vien teisybės
Ir audžiau aukso svajones.
Grąžink man jėgą įkvėpimo
Ir neapykantos gilios,
Grąžinki meilės man troškimą,
Grąžink jaunystę atgalios!
(J.V.Getė ištrauka iš Fausto Prologo teatre (poeto žodžiai))